Standartet

e

Bujqesise Organike

 

                               

 

 

Miratuar mė 17 Maj 2003

Mbledhjen e Pėrgjithshme tė Shoqatės sė Bujqėsisė Organike  


 

 

 

Hyrje.

Rishikimi

Perkufizime.

1.  Synimet themelore te prodhimit dhe perpunimit organik.

2.  Ekosistemet organike.

2.1. Menaxhimi i ekosistemit

2.2. Konservimi i tokes dhe i ujit

2.3. Inxhinieria gjenetike.

2.4. Produktet e pakultivuara (te egra) te vjela dhe menaxhimi i perbashket/publik i tokes.

3.  Kerkesat e pergjithshme per kalim

3.1. Kerkesat per kalim

3.2. Prodhimi i ndare dhe prodhimi paralel

3.3. Mbajtja e menaxhimit organik.

4.      Prodhimi bimor.

4.1. Zgjedhja e bimeve dhe varieteteve.

4.2. Gjatesia e periudhes se kalimit (Prodhimi bimor)

4.3. Diversiteti ne prodhimin bimor

4.4. Pjelloria e tokes dhe plehrimi

4.5. Menaxhimi i demtuesve, semundjeve, barerave te keqia.

4.6. Shmangia e ndotjes.

5.      Mbareshtimi i kafsheve.

5.1. Menaxhimi i blegtorisė.

5.2. Gjatėsia e Periudhės sė Kalimit

5.3. Burimi i kafshėve / Origjina.

5.4. Racat dhe riprodhimi

5.5. Prerjet / Cungimet

5.6. Tė ushqyerit e kafshėve.

5.7. Mjekimi Veterinar

5.8. Praktikat e mbarėshtimit, transportit dhe indetifikimit tė produkteve blegtorale.

5.9. Plehu i kafshėve.

5.10.  Zonat e lira tė fermės dhe strehimi i kafshėve.

5.11.  Bletaria.

6.      Perpunimi dhe manipulimi (trajtimi).

6.1. Te pergjithshme.

6.2. Perberesit

6.3. Metodat e perpunimit

6.4. Kontrolli i demtuesve dhe semundjeve.

6.5. Paketimi

7.      Etiketimi

8.      Drejtesia sociale.

9.      Kerkesa te pergjithshme.

9.1. Kontrata.

9.2  Dokumentimi dhe inspektimi

 

SHTOJCAT PER PRODHIMIN BUJQESOR.

Shtojca 1.  Plehrat dhe shkrifėruesit (conditioners) e tokės.

Shtojca 2. Produkte tė lejuara pėr mbrojtjen e bimėve nė bujqėsinė organike.

A.   Insekticide dhe akaricide.

B.   Fungicide.

Shtojca 3.

A.   Lėndėt qė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt

B.   Shtuesit ushqimorė, disa substanca pėrdorur nė ushqimin e kafshėve dhe lėndėt ndihmėse pėrdorur nė pėrpunimin e ushqimit tė kafshėve.

C.   Produktet e autorizuara per pastrimin dhe dizinfektimin e ndertesave dhe paisjeve te perdorura per kafshet

D.   Produkte te tjera.

Shtojca 4.

Sipėrfaqet minimale brenda dhe jashtė ndėrtesave pėr kafshėt, dhe karakteristika tė tjera pėr strehimin nė lloje tė ndryshme speciesh dhe tipesh prodhimi.

Shtojca 5.  Lista e aditivėve tė aprovuar dhe ndihmėsve tė pėrpunimit

A.   Aditivė ushqimorė, pėrfshirė mbartėsit

B.   Ndihmėsit e pėrpunimit dhe produkte tė tjerė qė mund tė pėrdoren gjatė pėrpunimit

 

 

 

 

 

 

 

Hyrje

 

Shoqata e Bujqėsisė Organike (SHBO) me njė pėrvojė 5 vjeēare synon tė shtrijė aktivitetin e saj nė tė gjitha nivelet, nga prodhimi organik nė ferma deri nė pėrpunimin dhe marketingun e tyre.

Veēanėrisht me ndihmėn e madhe financiare tė Qeverisė zvicerane dhe me mbėshtetjen teknike tė FiBL, SHBO ka zbatuar nė vitet 2001-2003 projektin "Bujqėsi me pak inpute (LEIA)", dhe prej 2003 po zbaton projektin “Mbėshtetje pėr njė bujqėsi tė qėndrueshme nė Shqipėri”. Objektivi i SHBO-sė ėshtė tė mbėshtesė fermerėt, jo vetėm nė zbatimin e praktikave tė bujqėsisė organike, por gjithashtu t'i ndihmojė ata pėr marketingun e produkteve tė tyre. Kėto aktivitete do tė ndihmojnė pėr promovimin e shtrirjen mė tė shpejtė tė lėvizjes organike.

 

Natyrisht, zbatimi i prodhimit organik mbi njė bazė shkencore dhe institucionale kėrkon qė shoqata tė ketė standartet e saj me parimet bazė tė fiksuara pėr prodhimin, pėrpunimin, ēertifikimin dhe marketingun e produkteve organike.

 

Standartet bazohen nė standartet e IFOAM tė pėrshtatura me veēoritė e njėsive tė prodhimit bujqėsor dhe prodhimit organik nė Shqipėri, dhe marrin nė konsideratė pėrvojėn europiane dhe dokumentet ligjore, Rregulloren 2092/91 tė KE dhe standartet e organeve private tė ēertifikimit tė tilla si BioSuisse dhe Naturland.

 

Standartet e SHBO-sė pėrmbushin Rregulloren 2092/91 tė K-sė atje ku kjo rregullore ėshtė e zbatueshme, megjithatė nė disa raste kėto standartet kanė adoptuar disa kritere nga standartet e organeve tė ndryshme private europiane tė ēertifikimit.

 

Kėto standarte janė aprovuar nė parim nga Bordi i shoqatės dhe janė ende nė diskutim pėr pėrmirėsime tė mėtejshme. Vėrejtjet e bėra gjate diskutimit tė kėtij drafti do tė ndihmojnė qė kėto standarte tė formulohen nė mėnyrėn mė tė mirė pėr zbatim.

 

Bashkangjitur me kėto standarte janė gjithashtu dy logo qė pėrfaqėsojnė dy statuse te ndryshme te produkteve: Logo pėr produktet "organike" ("Organik"); Logo pėr produktet "organike” (“Organik nė kalim”).

 

Rishikimi

 

Standartet e SHBO-sė janė formuluar nga zyra e SHBO-sė dhe aprovuar nga Bordi i SHBO-sė. Standartet e SHBO-sė do tė rishikohen rregullisht tė paktėn nė ēdo dy vjet. Komente dhe propozime pėr amendime, tė bėra nga operatorėt e ēertifikuar apo nga ēdo palė tjetėr, janė tė mirėpritura dhe duhet tė dėrgohen nė zyrėn e SHBO-sė. Para aprovimit njė draft i Standarteve tė SHBO-sė do t’i dėrgohet pėr komente anėtarėve tė shoqatės, operatorėve tė ēertifikuar dhe palėve tė tjera tė interesuara.

 

 

Pėrkufizime

 

"Produkte shtazore" janė tė gjitha produktet qė vijnė nga blegtoria, mbarėshtimi i kafshėve (pėrfshirė edhe insektet) dhe speciet ujore tė kultivuara nė ujėra te ėmbla dhe tė kripura. Produktet e peshkut dhe gjuetisė nuk konsiderohen si organike.

 

Zonė tampon

Njė zonė kufitare e identifikuar dhe e pėrcaktuar qartė qė kufizon njė vend tė prodhimit organik, e krijuar pėr tė kufizuar pėrdorimin apo kontaktin me lėndė tė ndaluara prej njė zone fqinjė.

 

Ēertifikimi

Procedura sipas sė cilės njė palė e tretė jep garanci me shkrim se njė proces i identifikuar qartė ėshtė vlerėsuar metodikisht duke siguruar njė besim adekuat se produkte tė specifikuara janė konform me kėrkesa tė specifikuara.

 

"Organ ēertifikimi" ėshtė organizata ose organizmi qė ēertifikon pajtueshmėrinė e produkteve, proceseve, shėrbimeve dhe sistemeve tė cilėsisė me kėrkesat standart, specifikimet teknike apo aktet ligjore nė fuqi.

 

"Periudhė kalimi" ėshtė periudha e detyrueshme e kohės e nevojshme pėr tė bėrė shndėrrimin nga sistemet e tjera tė prodhimit nė atė organik.

 

Inxhinieri gjenetike

Inxhinieria gjenetike ėshtė njė sėrė teknikash nga biologjia molekulare (tė tilla si ADN e rikombinuar), nėpėrmjet tė cilave materiali gjenetik i bimėve, kafshėve, mikro-organizmave, qelizave dhe njėsive tė tjera biologjike shndėrrohet nė mėnyra apo me rezultate qė nuk mund tė arrihen me metodat e ēiftėzimit dhe riprodhimit natyral ose rikombinimit natyral. Teknikat e modifikimit gjenetik pėrfshijnė dhe nuk kufizohen me: ADN-nė e rikombinuar, shkrirjen e qelizave, injektimin mikro dhe makro, inkapsulimin, fshirjen dhe dublimin e geneve. Organizmat e prodhuar nė rrugė gjenetike nuk pėrfshijnė organizmat qė vijnė prej teknikave tė tilla si konjugimi, transduksioni dhe hibridizimi natyral.

 

Organizėm i Modifikuar Gjenetikisht (OMGJ)

Njė bimė, kafshė ose mikrob qė ėshtė transformuar nėpėrmjet inxhinierisė gjenetike.

 

"Pėrbėrės" ēdo substance, pėrfshirė njė aditiv ushqimor, i pėrdorur nė prodhimin apo pėrgatitjen e njė ushqimi apo i pranishėm nė produktin pėrfundimtar megjithėse ndoshta nė njė formė tė modifikuar.

 

"Etiketim" do tė thotė ēdo fjalė, markė tregtare, emėr tregtar, vizatim dhe simbol nė ēdo paketim, dokument, etiketė, pako ose manikotė qė shoqėron ose i referohet njė produkti.

 

"Marketing" do tė thotė ruajtje, promovim (nxitje), shpėrndarje dhe ēdo formė tjetėr e zakonshme e shfaqjes sė produktit nė treg, dyqane, supermarkete apo restorante pėr plotėsimin e njė qėllimi.

 

“SHBO” - Shoqata e Bujqėsisė Organike.

 

"Njėsi e prodhimit organik" ėshtė njėsia/ndėrmarrja ose ferma qė punon nė pėrputhje me kėto standarte.

 

Organik - i referohet sistemit bujqėsor dhe produkteve tė pėrshkruara nė Standartet Bazė tė IFOAM dhe jo "kimisė organike".

 

Produkt organik

Njė produkt qė ėshtė prodhuar, pėrpunuar dhe/ose trajtuar nė pėrputhje me standartet organike.

 

Farė dhe material bimor organik

Farė dhe material mbjellės qė ėshtė prodhuar nė kushtet e ēertifikimit si organik.

 

Prodhim paralel

Ēdo prodhim ku e njėjta njėsi rrit, seleksionon, trajton apo pėrpunon produkte tė njėjta nė njė sistem organik tė ēertifikuar dhe nė njė sistem tė paēertifikuar ose jo-organik. Njė situatė me prodhim "organik" dhe "nė kalim" tė produktit tė njėjte ėshtė gjithashtu prodhim paralel. Prodhimi paralel ėshtė njė shembull i veēantė i prodhimit tė ndarė.

 

Prodhim i ndarė

Ku vetėm njė pjesė e fermės dhe njėsisė pėrpunuese ēertifikohet si organike. Pjesa tjetėr mund tė jetė: (a) jo-organike, (b) nė kalim, ose (c) organike por e paēertifikuar. Shih gjithashtu prodhimin paralel.


 

 

1.  Parimet themelore tė prodhimit dhe pėrpunimit organik

 

·         Prodhimi dhe pėrpunimi organik bazohet nė njė numėr parimesh dhe idesh. Tė gjitha janė tė rėndėsishme dhe lista nuk kėrkon tė vendosė ndonjė pėrparėsi tė rėndėsisė. Parimet pėrfshijnė:

·         Te prodhohen sasi te mjaftueshme ushqimi, fibre dhe produket te tjera me cilesi te larte.

·         Te punohet ne pajtueshmeri me ciklet natyrale dhe sistemet e gjalla nepermjet tokes, bimeve dhe kafsheve ne sistemin teresor te prodhimit.

·         Te njihet impakti i gjere social dhe ekologjik i prodhimit organik dhe sistemit te perpunimit e ai brenda tij.

·         Te mbahet dhe te rritet ne terma afatgjate pjelloria dhe aktiviteti biologjik i tokes duke perdorur metoda kulturale, biologjike dhe mekanike dhe jo duke u mbeshtetur tek inputet.

·         Te mbahet dhe inkurajohet biodiversiteti bujqesor dhe natyror ne ferme dhe perreth saj, nepermjet perdorimit te sistemeve te qendrueshme te prodhimit dhe mbrojtjes se habitateve te bimeve dhe kafsheve te egra.

·         Te mbahet dhe ruhet diversiteti gjenetik duke i kushtuar vemendje menaxhimit ne ferme te burimeve gjenetike.

·         Te promovohet perdorimi i pergjegjshem dhe ruajtja e ujit dhe e gjithe organizmave te gjalla ne te.

·         Te perdoren sa me teper te jete e mundur burimet e perteriteshme ne sistemet e prodhimit dhe perpunimit dhe te evitohet ndotja dhe mbetjet.

·         Te nxitet prodhimi dhe shperndarja lokale dhe rajonale.

·         Te krijohet nje balance harmonike ndermjet prodhimit bimor dhe mbareshtimit te kafsheve.

·         Te krijohen kushte jetese qe lejojne kafshet te shprehin aspektet baze te sjelljes se tyre natyrale.

·         Te perdoren materialet ambalazhuese te biodegradueshme, te riciklueshme dhe te ricikluara.

·         T'i sigurohet secilit qe perfshihet ne bujqesine dhe perpunimin organik, nje cilesi jetese, qe ploteson nevojat baze te tyre, brenda nje mjedisi pune te sigurt e te shendetshem.

·         Te mbeshtetet krijimi i nje zinxhiri te plote prodhimi, perpunimi dhe shperndarje i drejte nga ana sociale dhe ekologjikisht pergjegjes.

·         Te njihet rendesia, te mbrohen dhe te mesohet nga njohurite ekzistuese lokale dhe sistemet tradicionale bujqesore.


 

 

2.  Ekosistemet organike

2.1.        Menaxhimi i ekosistemit

 

Parimi i pergjithshem

Bujqesia organike kontribuon ne cilesine e ekosistemeve.

 

Standartet

2.1.1.

Operatoret duhet te marrin masa per te mbajtur dhe permiresuar peisazhin dhe te permiresojne cilesine e biodiversitetit.

 

2.1.2.

Eleminimi (clearing) i ekosistemeve primare eshte i ndaluar.

 

2.2.        Konservimi i tokes dhe i ujit

 

Parimi i pergjithshem

Metodat e bujqesise organike ruajne dhe shtojne token, mirembajne cilesine e ujit dhe e perdorin ujin ne menyre eficente dhe te pergjegjshme.

 

Standartet

2.2.1

Te gjithe operatoret duhet te marrin masa te percaktuara dhe te pershtateshme per te parandaluar erozionin e tokes.

 

2.2.2

Pergatitja e tokes nepermjet djegis se mases vegjetative duhet te reduktohet ne minimum.

2.2.3

Sistemet e prodhimit bimor, perpunimit dhe manipulimit (trajtimit) duhet te rikthejne lendet ushqyese, lenden organike dhe burime te tjera, te marra nga toka me vjeljen e prodhimeve nepermjet riciklimit, rigjenerimit dhe duke shtuar materiale organike dhe lende ushqyese.

 

2.2.4

Menaxhimi i kullotjes nuk duhet te degradoje token apo te ndote burimet ujore.

 

2.2.5.

Masat perkatese duhet te merren per te parandaluar apo korigjuar kripezimin e tokes dhe ujit.

 

2.2.6

Operatoret nuk duhet te shterojne dhe as te shfrytezojne jashte mase burimet ujore dhe duhet te kerkojne te ruajne cilesine e ujit. Atje ku eshte e mundur ata duhet te riciklojne ujin e reshjeve dhe te monitorojne ekstraktimin (nxjerrjen e ujit).

 

2.3.        Inxhinieria gjenetike

 

Parimi i pergjithshem

Inxhinieria gjenetike perjashtohet nga prodhimi dhe perpunimi organik.

 

Standartet:

2.3.1

Perdorimi i paramenduar ose introduktimi nga neglizhenca e organizmave te prodhuar gjenetikisht (nepermjet Inxh. Gjenetike) apo derivateve te tyre ne sistemet apo produktet e bujqesise organike eshte i ndaluar. Kjo duhet te perfshije kafshet, faren, materialin shumezues dhe inputet e fermes te tilla si plehrat minerale, vaksinat, materialet per mbrojtjen e bimeve etj.

 

2.3.2

Perdorimi i organizmave te prodhuar gjenetikisht apo i derivateve te tyre eshte i ndaluar. Kjo duhet te perfshije kafshet, faren, materialin shumezues dhe inputet e fermes te tilla si plehrat minerale, vaksina, materiale per mbrojtjen e bimeve etj.

 

2.3.3

Nuk lejohet perdorimi i farave, polenit, bimeve transgjenike ose materialit bimor te prodhuara nepermjet inxhinierise gjenetikike.

 

2.3.4.

Produktet organike te perpunuara nuk duhet te perdorin perberes, aditive dhe ndihmues per perpunimin qe vijne nga OMGJ-te.

 

2.3.5.

Ne rast se dyshohet se produktet jane prodhuar nepermjet inxhinierise gjenetike inputet, perberesit dhe ndihmuesit e perpunimit, duhet te shikohen nje hap me pare ne zinxhirin biologjik te organizmit direkt paraardhes* (shih perkufizimin) prej te cilit ata jane prodhuar, per te verifikuar qe ata nuk derivojne nga OMGJ-te.

 

2.3.6.

Ndotja e produktit organik me OMGJ qe rezulton nga rrethana pertej kontrollit te operatorit, mund te ndryshoje statusin organik te operacionit dhe/ose te produktit

 

2.3.7

Ne fermat me prodhim te ndare (perfshire ate paralel), perdorimi i organizmave te prodhuar gjenetikisht nuk lejohet ne asnje aktivitet prodhues ne ferme.

 

 

 

2.4.        Produktet e pakultivuara (te egra) te vjela dhe menaxhimi i perbashket/publik i tokes

 

Parimi i pergjithshem

Menaxhimi organik mbeshtet dhe parandalon degradimin e burimeve te perbashketa biotike dhe abiotike, perfshire zonat e perdorura per kullota, peshkim, pyje, kullotje per bletet si edhe tokat, ajrin dhe ujrat kufitare.

 

Standartet:

2.4.1.

Produktet e pakultivuara te vjela duhet te certifikohen vetem nese ato merren prej nje mjedisi stabel dhe me qendrueshmeri ne rritje. Njerezit qe vjelin apo grumbullojne nuk duhet te marrin asnje produkt ne masen qe kapercen prodhimin e qendrueshem te ekosistemit, ose kercenon egzistencen e bimes, species kerpudhore apo kafshen, perfshire edhe ato qe nuk shfrytezohen direkt.

2.4.2.

Operatoret duhet te vjelin produkte vetem prej nje zone te percaktuar qarte ku substancat e ndaluara nuk jane perdorur.

 

2.4.3.

Zona e mbledhjes apo e vjeljes duhet te jete ne nje distance te pershtateshme nga bujqesia, ndotja dhe kontaminimi tradicional

 

2.4.4.

Operatori qe menaxhon vjeljen ose grumbullimin e produkteve nga burime te perbashketa duhet te njohe zonen e percaktuar te grumbullimit.

 

3.  Kerkesat e pergjithshme per kalim

3.1.        Kerkesat per kalim

 

Parimi i pergjithshem

Bujqesia organike zhvillon nje agro-ekosistem te mundshem dhe te qendrueshem, duke punuar ne pajtueshmeri me ciklet dhe sistemet e gjalla natyrore.

 

Standartet:

3.1.1.

Para se produktet e marra te mund te konsiderohen si organike, duhet te kete nje periudhe te menaxhimit organik qe te permbushe te gjitha kerkesat e ketyre standarteve.

 

3.1.2.

Koha e nevojshme per kalim eshte dy vite te plota kalendarike. Qe ne fillim, kalimi permban detyrimin me shkrim te fermerit per te shkuar sa me afer standarteve te SHBO-se. Certifikimi i plote do te vijoje prej vitit te trete pasi ka filluar kalimi, duke filluar me periudhen e te ushqyerit veror ne rastin e produkteve blegtorale.

 

3.1.3.

Nuk kerkohet nje periudhe e plote kalimi, kur de facto jane permbushur kerkesat e plota te standarteve per disa vite dhe kur kjo mund te verifikohet nepermjet mjeteve dhe burimeve te shumta. Ne raste te tilla, inspektimi duhet te realizohet ne nje interval kohe te mjaftueshme para vjeljes se pare.

 

3.2.        Prodhimi i ndare dhe prodhimi paralel

 

Parimi i pergjithshem

E gjithe ferma, perfshire blegtorine, konvertohet ne praktikat e menaxhimit organik ne perputhje me standartet gjate nje periudhe kohe.

 

Standartet:

3.2.1.

Operatori duhet te konvertoje gjithe fermen dhe plani i kalimit duhet te perfshije hapat dhe kohen e perafert per kalimin e gjithe fermes. Nese e gjithe ferma nuk konvertohet (prodhimi i ndare), pjeset organike dhe tradicionale te fermes duhet te jene ndare qarte dhe vazhdimisht, dhe kjo do te verifikohet nga inspektimi.

 

3.2.2.

Prodhimi i njekohshem per te njejtat kultura bujqesore apo produkte shtazore organike dhe jo-organike (prodhim paralel), lejohet vetem kur per nje prodhim te tille mundesohet nje ndarje te qarte dhe e vazhdueshme e te gjithe produktit te pretenduar si te certifikuar ose te certifikueshem si organik.

 

3.3.        Mbajtja e menaxhimit organik

Parimi i pergjithshem

Sistemet e prodhimit organik kerkojne nje angazhim ne drejtim te praktikave te prodhimit organik.

 

Standartet

3.3.1.

Operatori duhet te demonstroje qe nje sistem prodhimi nuk bazohet ne ndryshimin e vazhdueshem midis menaxhimit organik dhe tradicional.

 

 

4.          Prodhimi bimor

4.1.        Zgjedhja e bimeve dhe varieteteve

 

Parimet e pergjitheshme

Speciet dhe varietetet e kultivuara ne sistemet e bujqesise organike zgjidhen per adaptimin ndaj kushteve klimatike e tokesore lokale dhe tolerancen ndaj demtuesve dhe semundjeve.

 

Standartet:

4.1.1.

Duhet te perdoren fara dhe materiale mbjellese organike te varieteteve te pershtatshem. Kur ata nuk jane te disponueshem ne treg, ShBO-ja do te caktoje limite kohore per te perdorur fara dhe material mbjelles jo-organik.

 

4.1.2.

Kur fara dhe materiali bimor organik nuk jane te disponueshem, mund te perdoren materiale tradicionale qe nuk jane trajtuar me pesticide qe s'lejohen nga keto standarte.

Kur farerat dhe materialet bimore tradicionale te patrajtuara nuk jane te disponueshme, mund te perdoren fara dhe material bimor i trajtuar kimikisht. ShBO-ja do te caktoje limite kohore dhe kushtet per perjashtimet qe lejojne perdorimin e farnave dhe materialeve bimore te trajtuara kimikisht.

 

4.2.        Gjatesia e periudhes se kalimit (Prodhimi bimor)

 

Parimi i pergjithshem

Nje periudhe kalimi mundeson vendosjen e nje sistemi te menaxhimit organik dhe ndihmon pjellorine e tokes.

 

Standartet:

4.2.1

Ne vitin e pare te kalimit, pas certifikimit (ne 1 Maj, me i hershmi), te gjitha produktet bimore te kulturave te mbjella pas 1 Janarit, mund te tregtohen me etiketen -ne kalim- te ShBO-se. Kulturat e mbjella para 1 Janarit, mund te tregtohen me etiketen ne-kalim te ShBO-se, nese prodhuesi eshte regjistruar per bujqesine organike para dates se mbjelljes, dhe ka konfirmuar me shkrim se kultura ne fjale eshte kultivuar qe nga data e mbjelljes ne perputhje me standartet e bujqesise organike.

 

4.2.2

Ushqimet per kafshet e vjela ne vitin e pare te kalimit (graminoret foragjere, jonxha etj) qe perdoren per bagetite e vete prodhuesit mund te llogariten si foragjere organike, pamvaresisht nga standartet e tjere. Ushqimet per kafshet nga vete ferma te vjela ne vitin para kalimit konsiderohen si jo-organike, perveē ushqimeve te ashpra pas 1 Majit te vitit te kalimit.

 

4.2.3

Produktet bimore nga kulturat shumevjecare mund te tregtohen me etiketen ne-kalim te ShBO-se pas certifikimit (1 Maj) te vitit te pare te kalimit.

 

 

4.3.        Diversiteti ne prodhimin bimor

 

Parimi i pergjithshem

Toka dhe menaxhimi i tokes eshte themeli i prodhimit organik. Sistemet organike ne rritje bazohen ne token, kujdesin per token dhe ekosistemet e afert dhe sigurojne nje diversitet speciesh, duke inkurajuar ciklimin e lendeve ushqyese dhe paksimin e humbjeve te tokes dhe lendeve ushqyese.

 

 

 

Standartet:

4.3.1.

Diversiteti ne prodhimin bimor duhet te sigurohet nga kerkesat per qarkullim minimal bujqesor dhe/ose larmia e te mbjellave. Praktikat e qarkullimit minimal per bimet nje vjecare duhet te vendosen, nese operatori nuk demonstron diversitet ne prodhimin bimor me menyra te tjera. Operatoreve ju kerkohet te menaxhojne presionin nga insektet, barnat e keqia, semundjet dhe demtues te tjere dhe te mbajne apo te rrisin lenden organike te tokes, pjellorine, aktivitetin mikrobik dhe shendetin e pergjithshem te tokes.

 

4.3.2

Kulturat shumevjecare duhet te kene nje mbulese te plote vegjetative gjate gjithe vitit. Kur kjo nuk eshte e aplikueshme per shkak te lageshtise se pamjaftueshme, lejohet plugimi i pjesshem ndermjet rreshtave ose mulcirim me biomase per nje periudhe deri ne 4 muaj ne vit. Mbulesa vegjetative duhet te perbehet nga nje larmi speciesh dhe te jete e panderprere per te inkurajuar keshtu nje flore dhe faune te pasur.

 

4.4.        Pjelloria e tokes dhe plehrimi

 

Parimi i pergjithshem

Bujqesia organike kthen materialin mikrobik, bimor apo shtazor ne toke per te rritur apo te pakten per te mbajtur pjellorine dhe aktivitetin biologjik te saj.

 

Standartet:

4.4.1.

Materiali me origjine mikrobike, bimore apo shtazore duhet te formoje bazen e programit te pjellorise.

 

4.4.2.

Lendet ushqyese dhe produktet e pjellorise duhet te perdoren ne nje menyre te tille qe te mbrohet toka, uji dhe biodiversiteti.

4.4.3.

Materiali i perdorur ne toke apo kulture bujqesore duhet te jete ne perputhje me Shtojcen 1.

 

4.4.4.

Plehrat organike qe permbajne jashteqitje humane (fece dhe urine) jane te ndaluara.

 

4.4.5.

Plehrat minerale duhet te perdoren vetem ne nje program qe adreson nevojat afatgjata te pjellorise se bashku me teknika te tjera si shtesa te lendeve organike, plehrime te gjelbra, qarkullime bujqesore dhe fiksim azotik nga bimet. Plehrat minerale duhet te perdoren ne formen ne te cilen ato perbehen dhe ekstraktohen natyralisht, dhe nuk duhet te zhnderrohen ne me te treteshme nepermjet trajtimit kimik, se sa pas shtimit te ujit dhe perzjerjes me inpute te tjera te lejuara qe gjenden natyralisht.

Ne rrethana te vecanta dhe mbas konsiderimit te te gjithe informacionit perkates, ShBO-ja mund te beje perjashtim per kete kerkese. Keto perjashtime nuk duhet te aplikohen per plehrat minerale qe permbajne azot.

 

4.4.6.

Nitrati kilian (Sodium nitrate) dhe te gjithe plehrat azotike sintetike, perfshire urene, jane te ndaluar.

 

4.5.        Menaxhimi i demtuesve, semundjeve, barerave te keqia

dhe i rritjes

 

Parime te pergjithshme

Sistemet e bujqesise organike aplikojne metoda biologjike dhe kulturale per te parandaluar humbjet e papranueshme nga demtuesit, semundjet dhe barerat e keqia. Ato perdorin kultura bujqesore dhe varietete qe jane pershtatur mire me mjedisin, dhe nje program te pjellorise se balancuar per te mbajtur tokat pjellore me aktivitet biologjik te larte, qarkullime te adaptuara ne kushtet lokale, mbjellje shoqeruese, pleherime te gjelbra dhe praktika te tjera organike te njohura, sic pershkruhet ne keto standarte.

 

Rritja dhe zhvillimi duhet te ndodhe ne menyre natyrore.

 

Standartet:

4.5.1.

Te gjithe sistemet e prodhimit organik duhet te mbrojne te gjithe elementet e agro-eko-sistemeve dhe te parandalojne intensitetin e larte nga demtuesit, barerat e keqia dhe semundjet ne kushte normale.

 

4.5.2.

Produktet per menaxhimin e demtuesve, semundjeve dhe barnave te keqia te pergatitur ne ferme prej bimeve, kafsheve dhe mikro-organizmave ne kushtet lokale, lejohen kur masat ne 4.5.1 nuk jane te mjaftueshme.

 

4.5.3.

Metodat fizike per menaxhimin e demtuesve, semundjeve dhe barnave te keqia jane te lejuara, perfshire perdorimin e nxehtesise.

Sterilizimi termik i tokave dhe substrateve eshte i lejuar. Ne sera perdorimi i avullit lejohet deri ne 10 cm. Perdorimi i avullit me thelle dhe jashte seres eshte i ndaluar. Pranohet ēdo teknike me energji diellore.

 

4.5.4

Ēdo input i perdorur per menaxhimin e demtuesve te bimeve, semundjeve, barnave te keqia dhe per menaxhimin e rritjes duhet te jete ne Shtojcen 2 dhe respekton kufizimet e kesaj Shtojce.

 

4.5.5

Ēdo input i formuluar duhet te kete vetem lendet aktive te Shtojces 2.

 

4.6.        Shmangia e ndotjes

 

Parimi i pergjithshem

Merren te gjithe masat perkatese per te siguruar qe toka dhe ushqimi organik te mbrohet nga ndotja (kontaminimi).

 

Standartet:

4.6.1.

Operatori duhet te perdore masa qe perfshijne pengesa dhe zona tampon per te shmangur ndotjen potenciale dhe te kufizoje ndotesit ne produktet organike.

 

4.6.2.

Ne rast dyshimi te arsyeshem per nje ndotje (kontaminim), ShBO-ja do te siguroje qe behet nje analize e produkteve perkatese dhe e burimeve te mundeshme te ndotjes (toke, uje, ajer dhe inpute), per te percaktuar nivelin e ndotjes dhe do te reagoje ne menyre te pershtateshme per te zbuluar burimet e ndotjes, te konsideroje ndotjet sfond dhe faktore te tjere perkates.

 

4.6.3.

Per mbulesat me strukture sintetike, ato per mulcirim, me push, rrjetat e insekteve dhe mbeshtjelleset e silazhit, vetem produktet me baze polietileni dhe polipropileni jane te lejuar. Keto duhet te hiqen nga toka pas perdorimit dhe nuk duhet te digjen ne token e fermes.

 

4.6.4.

Te gjitha paisjet e sistemeve te bujqesise tradicionale duhet te pastrohen teresisht nga materialet potencionalisht te ndotura, para se te perdoren ne zonat e menaxhuara ne menyre organike.

 

 

  

5.             Mbarėshtimi i kafshėve

 

5.1.        Menaxhimi i blegtorisė

 

Parim i pėrgjithshėm

Blegtoria organike ėshtė e bazuar nė njė marrėdhėnie harmonike midis tokės, bimėve dhe blegtorisė. Prodhimi blegtoral pėrbėn njė pjesė integrale pėr shumė ferma bujqėsore qė praktikojnė blegtorinė organike. Nėpėrmjet pėrdorimit tė burimeve natyrore tė ripėrtėritshme (pleh kafshėsh, bishtajoret dhe foragjeret) sistemi bujqėsor / e blegtoral dhe sistemet e kullotjes lejojnė qė tė ruhet dhe tė pėrmirėsohet pjelloria e tokės nė periudhėn afatgjatė dhe ndihmon nė zhvillimin e njė bujqėsie tė qėndrueshme.

 

Standartet

 

5.1.1

Operatori duhet tė sigurojė qė mjedisi, paisjet, dendėsia e bagėtisė dhe numri i tufave/kopeve t’ju pėrgjigjet nevojave tė sjelljes sė kafshėve dhe tė garantojė:

—     lėvizje tė lirė tė mjaftueshme dhe mundėsi pėr tė shprehur modele normale tė sjelljes;

—     sasi tė mjaftueshme tė ajrit tė pastėr, ujit, ushqimit dhe rrezeve natyrale tė diellit me qėllim pėrmbushjen e nevojave tė kafshėve;

—     mundėsi hyrjeje nė zonat e pushimit, mundėsi strehimi dhe mbrojtje nga rrezet e diellit, temperaturat, shiu, balta dhe era me qėllim pakėsimin e stresit tė kafshės;

—     ruajtja e strukturave sociale nėpėrmjet sigurimit qė tufat e kafshėve tė mos mbahen nė izolim prej kafshėve tė tjera tė tė njėjtit lloj;

—     materiale ndėrtimi dhe pajisje prodhimi qė nuk dėmtojnė nė mėnyrė tė rėndėsishme njerėzit ose shėndetin e kafshės.

 

Ky kusht nuk aplikohet pėr tufa tė vogla ku prodhimi ėshtė kryesisht pėr vetė-konsum. Operatori mund tė izolojė kafshėt meshkuj, kafshėt e sėmura dhe ato qė janė gati pėr tė lindur.

 

5.1.2

Kushtet e strehimit duhet tė sigurojnė:

—     mundėsi tė mjaftueshme pėr ujė tė freskėt dhe ushqim nė pėrputhje me nevojat e kafshėve;

—     kafshėt duhet tė kenė hapėsirė tė mjaftueshme pėr tė qėndruar nė mėnyrė natyrale, tė shtrihen lehtėsisht, tė rrotullohen, tė ēiftėzohen dhe tė zėnė gjithė pozicionet e natyrshme tė ndenjjes dhe lėvizjeve si shtriqja, dhe rrahja e krahėve;

—     atje ku kafshėt kėrkojnė strehim duhet t’ju sigurohen materiale tė mjaftueshme natyrale;

—     qė ndėrtimi tė garantoj pėr izolimin, nxehtėsinė, ftohjen dhe ventilimin e ndėrtesės; qė ndėrtimi lejon qarkullimin e ajrit, tė niveleve tė pluhurit, temperaturės, lagėshtirės relative tė ajrit dhe pėrqendrimeve tė gazit brenda niveleve qė nuk janė tė dėmshme pėr bagėtinė;

—     qė shpendėt, lepujt dhe derrat nuk duhen tė mbahen nė kafaze.

 

5.1.3

Sistemet e mbarėshtimit tė kafshėve nė mungesė tė tokės janė tė ndaluara.

 

5.1.4

Te gjitha kafshėt duhet tė kenė mundėsi hyrjeje nė zonat kullosore apo nė zonat nė ajėr tė pastėr apo tė rrethuara, kurdoherė qė kushtet psikologjike tė kafshės, moti dhe gjendja e tokės e lejojnė. Kėto zona mund tė jenė edhe tė mbuluara pjesėrisht.

Kafshėt edhe mund tė mbyllen pėrkohėsisht pėr shkak tė kushteve tė kėqija tė motit apo mungesės sė kullotave pėr shkak tė kushteve tė pėrkohshme apo sezonale. Gjatė kėsaj periudhe kafshėt duhet tė ushqehen me ushqim tė freskėt tė mbartur nga kullotat, sepse kjo ėshtė njė mėnyrė mė e qėndrueshme pėr tė pėrdorur burimet e tokės sesa kullosja. Mirėqenia e kafshės nuk duhet tė komprometohet.

 

5.1.5

Blegtoria organike ėshtė njė aktivitet i lidhur me tokėn. Numri i kafshėve pėr njėsi tė zonės duhet kufizohet me sigurimin e njė menaxhimi tė integruar tė prodhimit blegtoral dhe bimor nė njėsinė e prodhimit, duke sjellė minimizimin e ēdo forme tė mundshme tė ndotjes, veēanėrisht atė tė tokės dhe ujėrave sipėrfaqėsore dhe nėntokėsore. Numri i kafshėve duhet tė jetė i lidhur ngushtėsisht me zonėn e disponueshme me qėllim shmangien e problemeve tė mbi-kullotjes dhe erozionit duke lejuar shpėrndarjen e plehut tė bagėtive me qėllim qė ēdo efekt negativ nė mjedis tė mund tė shmanget.

 

5.1.6

Stallat duhet tė kenė dritė tė mjaftueshme natyrore. N.q.s drita artificiale pėrdoret pėr tė zgjatur efektin e dritės natyrale tė ditės, kafshėve duhet t’ju sigurohet njė minimum prej 8 orėsh pėr pushimin e natės.

 

5.1.7

Nė blegtorinė organike, tė gjitha kafshėt nė njė dhe nė tė njėjtėn njėsi prodhimi duhet tė rriten nė pėrputhje me rregullat e parashtruara nė kėto Standarte.

Megjithatė, bagėtitė qė nuk rriten nė pėrputhje me kėto Standarte mund tė jenė tė pranishme nė kėto ferma vetėm me kusht qė ato tė rriten nė njėsi  ku ndėrtesat dhe ngastrat e tokės janė tė ndara qartėsisht nga njėsitė qė prodhojnė nė pėrputhje me kėto Standarte, dhe ku njė lloj i ndryshėm (lloj tjetėr kafshe) ėshtė i pėrfshirė.

 

5.1.8

Bagėtitė qė nuk rriten nė pėrputhje me kushtet e kėtyre Standarteve mund tė pėrdorin (pėr njė periudhe kohe tė kufizuar, ēdo vit) kullotjen nė njėsitė qė i pėrmbushin kėto Standarte, me kusht qė kafshėt qė vijnė nga blegtoria ekstensive dhe kafshėt e tjera qė janė subjekt i kėrkesave tė kėtyre Standarteve tė mos jenė tė pranishme nė kullotė nė tė njėjtėn kohė. Kjo duhet tė autorizohet mė parė nga trupi ose autoriteti i inspektimit.

 

5.1.9

Kafshėt e rritura nė pėrputhje me kushtet e kėtyre Standarteve mund tė kullosin nė tokė tė pėrbashkėt, me kusht qė:

—     toka tė mos jetė trajtuar me produkte tė tjera nga ato tė lejuara, tė paraqitura nė Shtojcėn I dhe II tė kėtyre Standarteve, sė paku pėr tre vjet;

—     ēdo njėra prej kafshėve qė pėrdor tokat qė paraqesin shqetėsim (qė nuk janė subjekt i kėrkesave tė kėtyre Standarteve) tė vijė nga prodhimi ekstensiv; apo, pėr lloje tė tjera qė nuk vijnė nga prodhimi ekstensiv, numri i kafshėve pėr hektarė t’i korrespondojė 170 kg Azot pėr vit/hektarė.

—     ēdo produkt blegtoral i prodhuar nga kafshė tė rritura nė pėrputhje me kushtet e kėtyre Standarteve (ndėrkohė qė kanė pėrdorur tokėn e mėsipėrme) nuk do tė konsiderohen se rrjedhin prej prodhimit organik, veē nė rastet kur njė veēim i pėrshtatshėm prej kafshėve tė tjera qė nuk i pėrmbushin kėrkesat e kėtij Standarti, mund t’i provohet trupit ose autoritetit inspektues.

 

5.1.10

Atje ku bagėtitė janė rritur nė grupe, madhėsia e grupit varet nga faza e tyre e zhvillimit dhe nevojat e sjelljes tė llojeve nė konsideratė. Mbajtja e bagėtive nė kushte, apo nė dietė, tė cilat mund tė nxisin aneminė janė tė ndaluara.

 

 

5.2.         Gjatėsia e Periudhės sė Kalimit

 

Parim i pėrgjithshėm

Vendosja e mbarėshtimit organik tė kafshėve kėrkon njė periudhė tė ndėrmjetme, periudhėn e kalimit. Sistemet e mbarėshtimit tė kafshėve qė kalojnė nga prodhimi konvencional nė atė organik kėrkojnė njė periudhė kalimi pėr tė zhvilluar njė sjellje natyrale, imunitet dhe funksione metabolike.

 

 

Standartet

 

5.2.1

Produktet shtazore mund tė tregtohen si “produkte tė bujqėsisė organike” vetėm pasi toka dhe kafshėt i kanė pėrmbushur tė gjitha kėrkesat e nevojshme pėr kalimin.

 

5.2.2 Kalimi i tokės kur ajo ėshtė e shoqėruar me prodhimin blegtoral organik

Aty ku njė njėsi prodhimi ėshtė nė kalim, e gjithė zona e njėsisė e pėrdorur pėr ushqim shtazor duhet t’ju pėrmbahet rregullave tė bujqėsisė organike, duke pėrdorur periudhat e kalimit nė organik pėr bimėt dhe produktet bimore.

Periudha e kalimit mund tė zvogėlohet nė njė vit pėr kullotat, pėr zonat e hapura nė ajėr tė pastėr dhe nė padoqet e pėrdorura nga speciet jo-barngrėnėse. Kjo periudhė mund tė zvogėlohet nė gjashtė muaj atje ku toka nė konsideratė (gjatė kohėve tė fundit) nuk ka marrė trajtime me produkte tė tjera nga ato tė referuara nė Shtojcat e kėtij Standarti. Ky kufizim duhet tė autorizohet nga trupi ose autoriteti inspektues.

 

5.2.3 Kalimi  i bagėtive dhe produkteve blegtorale

Nė qoftė se produktet blegtorale do tė tregtohen si produkte organike, kafshėt duhet tė rriten nė pėrputhje me rregullat e parashtruara nė kėtė Standart pėr njė periudhė tė paktėn prej:

—     12 muaj nė rastin e njėthundrakėve dhe gjedhėve (duke pėrfshirė llojet bubalus dhe bizon) pėr prodhim mish, dhe nė ēdo rast pėr tė paktėn tre tė katėrtat e jetėgjatėsisė sė tyre,

—     muaj nė rastin e ripėrtypėse tė vegjėl dhe derrave,

—     muaj nė rastin e kafshėve pėr prodhim qumėshti,

—     10 javė pėr shpezėt pėr prodhim mishi, tė sjella para se ato tė mbushin 3 ditė,

—     6 javė nė rastin e shpezėve tė pėrdorur pėr prodhim vezėsh

 

Pėr krijimin e njė kopeje apo tufe, viēat dhe kafshėt e vogla ripėrtypėse tė destinuara pėr prodhim mishi mund tė shiten si tė ushqyera nė mėnyrė organike gjatė njė periudhe tranzitimi (e autorizuar nga autoriteti inspektues) me kusht qė:

—     tė vijnė prej mbarėshtimit ekstensiv,

—     tė mbarėshtohen nė njėsinė e prodhimit organik deri nė kohėn e shitjes apo tė therjes, pėr njė periudhe minimale prej 6 muajsh pėr viēat dhe dy muaj pėr ruminantėt e vegjėl,

—     origjina e kafshėve pėrputhet me kushtet e shprehura nė pikėn 5.3 tė kėtij Standarti.

 

5.2.4

Toka dhe kafshėt mund tė kalohen njėkohėsisht nė pėrputhje me kėrkesat pėr gjithė llojet e kalimeve tė tokės dhe kafshėve nė bujqėsinė organike.

 

N.q.s ekziston njė kalim i njėkohshėm i tė gjithė njėsisė sė prodhimit, duke pėrfshirė bagėtinė, kullotėn dhe/ose ēdo lloj tjetėr toke tė pėrdorur pėr ushqimin e kafshėve, periudha totale e kombinuar e kalimit pėr tė gjitha bashkė bagėtitė, kullotat dhe/ose ēdo lloj tjetėr toke tė pėrdorur pėr ushqimin e kafshėve, do tė reduktohet nė 24 muaj duke iu pėrmbajtur kushteve tė mėposhtme:

ky rregull zbatohet vetėm pėr kafshėt ekzistuese (gjendje) dhe tė vegjlit e tyre dhe nė tė njėjtėn kohė pėr tokėn e pėrdorur si ushqim pėr kafshėt/kullotat para fillimit tė kalimit;

kafshėt kryesisht janė ushqyer me produkte tė njėsisė sė prodhimit.

 

 

5.3.         Burimi i kafshėve / Origjina

 

Parim i pėrgjithshėm

Kafshėt organike kanė lindur dhe janė mbarėshtuar nė njėsi prodhimi e mbarėshtimi organike.

 

Standartet

 

5.3.1

Kafshėt mund tė blihen lirisht. Megjithatė kafshėt qė nuk kanė lindur dhe/nuk janė rritur nė ferma organike mund tė tregtohen si organike vetėm n.q.s. kafsha pėrpara se tė shitej ka kaluar tė paktėn njė vit ose mė shumė nė njė fermė organike, ndėrsa pėr kafshėt me jetėgjatėsi tė shkurter, tė paktėn dy tė tretat e jetės sė tyre.

 

5.3.2

Nė zgjedhjen e racave apo linjave, duhet tė merret nė konsideratė kapaciteti i kafshėve pėr t’u pėrshtatur me kushtet lokale; vitaliteti dhe rezistenca e tyre ndaj sėmundjeve. Pėrveē kėtyre, racat ose linjat e kafshėve duhet tė zgjidhen me qėllim qė tė evitohen sėmundje tė veēanta apo probleme shėndetėsore qė shoqėrohen me disa raca ose linja tė pėrdorura pėr prodhimin intensiv (p.sh. sindroma e stresit tek derrat, sindroma PSE, vdekjet e papritura, aborti spontan, lindjet e vėshtira qė kėrkojnė operacionet cezariane, etj.). Preferencė duhet t’u jepet racave dhe linjave autoktone (vendase).

 

5.3.3

Bagėtitė duhet tė vijnė prej njėsive tė prodhimit tė cilat iu pėrmbahen rregullave mbi tipet e ndryshme tė prodhimit blegtoral, sipas kėtij Standarti. Ky sistem prodhimi duhet qė tė zbatohet gjatė gjithė jetės sė tyre.

 

5.3.4

Kafshėt qė ekzistojnė nė njėsinė e prodhimit blegtoral, tė cilat nuk iu pėrmbahen rregullave tė kėtyre Standarteve, mund tė kalohen nė organike vetėm nėse ky kalim miratohet nga autoriteti/trupi inspektues.

 

5.3.5

Kur njė tufė formohet pėr herė tė parė dhe kafshėt e rritura nė mėnyrė organike nuk janė tė mjaftueshme nė numėr, kafshėt e mbarėshtuara nė mėnyrė jo-organike mund tė sillen nė njėsitė e prodhimit blegtoral organik, duke iu pėrmbajtur kushteve tė mėposhtme:

—     zogjtė pėr prodhim vezėsh nuk duhet tė jenė mė tė mėdhenj se 18 javėsh,

—     shpendėt pėr prodhim mishi duhet tė jenė mė tė vegjėl se 3 ditėsh kur sillen nė njėsinė blegtorale organike,

—     buajt e vegjėl tė pėrdorur pėr qėllime racore duhet tė jenė mė tė vegjėl se 6 muajsh,

—     viēat dhe mėzat pėr qėllime racore duhet tė ushqehen nė pėrputhje me rregullat e kėtij Standarti sapo shkėputen nga gjiri i nėnės dhe nė ēdo rast duhet tė jenė mė tė vegjėl se 6 muajsh,

—     qingjat dhe kecat pėr qėllime racore duhet tė ushqehen nė pėrputhje me rregullat e kėtij Standarti sapo shkėputen nga gjiri i nėnės dhe nė ēdo rast duhet tė jenė mė tė vegjėl se 60 ditėsh,

—     gicat pėr qėllime racore duhet tė ushqehen nė pėrputhje me rregullat e kėtij Standarti sapo ato shkėputen nga gjiri i nėnės dhe duhet tė peshojnė mė pak se 35 kg.

 

Sjellja e kėtyre kafshėve sipas kėrkesave tė mėsipėrme duhet nė ēdo rast tė autorizohet mė parė nga autoriteti apo trupi inspektues.

 

5.3.6

Ripėrtėritja ose rigjenerimi i tufės duhet tė autorizohet nga autoriteti apo trupi kontrollues kur nuk ėshtė e mundur tė gjenden kafshėt e rritura organikisht, si dhe nė rastet e mėposhtme:

—     shkallė e lartė e vdekshmėrisė sė kafshėve tė shkaktuara nga rrethana shėndetėsore ose katastrofike,

—     zogat pėr prodhim vezėsh nuk duhet tė jenė mė tė mėdha se 18 javėsh,

—     shpendėt pėr prodhim mishi duhet tė jenė mė tė vogla se 3 ditėshe,

—     gicat pėr qėllime racore sapo shkėputen nga gjiri i nėnės dhe qė peshojnė mė pak se 35 kg.

 

5.3.7

Njė fermer mund tė blejė kafshė konvencionale n.q.s nuk gjenden kafshė organike, dhe atij i duhet qė ta provoj kėtė. Kjo blerje duhet tė miratohet prej trupit inspektues para se tė kryhet.

 

5.3.8

Meshkujt pėr qėllime racore mund tė sillen prej fermave blegtorale tė prodhimit jo-organik me kusht qė kafshėt mė pas tė mbarėshtohen dhe tė ushqehen gjithmonė nė pėrputhje me rregullat e pėrshkruara nė kėto Standarte.

 

5.3.9

Nėse produktet blegtorale, tė prodhuara nė njėsitė qė nuk i pėrmbushin kėto Standarte do tė shiten si tė prodhimit organik, atėherė ato duhet tė pėrmbushin periudhat e paraqitura nė paragrafin 5.2.3, dhe gjatė kėtyre periudhave tė gjitha rregullat e vendosura nė kėto Standarte duhet tė pėrmbushen.

 

5.3.10

Aty ku bagėtitė vijnė prej njėsive qė nuk pėrmbushin kėto Standarte, njė vėmendje e veēantė duhet t’ju kushtohet masave pėr kujdesin shėndetėsor tė kafshės. Autoriteti ose trupi inspektues mund tė vėjė nė zbatim, nė varėsi tė rrethanave lokale, masa tė veēanta, siē janė teste tė hollėsishme, dhe periudha karantine.

 

 

 

5.4.         Racat dhe riprodhimi

 

Parim i pėrgjithshėm

Racat janė tė pėrshtatura ndaj kushteve lokale.

 

Standartet

 

5.4.1

Sistemi i riprodhimit duhet tė bazohet nė racat qė mund tė riprodhohen me sukses nė kushtet natyrore pa pėrfshirjen e njeriut.

 

5.4.2

Inseminimi artificial ėshtė i lejueshėm.

 

5.4.3

Forma tė tjera tė njė riprodhimi artificial ose tė asistuar si: teknikat e transferimit tė embrionit dhe klonimi janė tė ndaluara.

 

5.4.4

Pėrdorimi i hormoneve pėr tė nxitur ovulacionin dhe pjelljen ėshtė i ndaluar, pėrveē rasteve kur aplikohet nė kafshė tė veēanta pėr arsye mjekėsore nėn mbikqyrjen e veterinerit.

 

 

5.5.         Prerjet / Cungimet

 

Parim i pėrgjithshėm

Bujqėsia organike respekton karakteristikat dalluese tė kafshėve.

 

Standartet

 

5.5.1

Prerjet / cungimet janė tė ndaluara.

Operacione si ngjitja e fashave elastike tek bishtat e deleve, cungim i bishtit, prerja e dhėmbėve, prerja e sqepave, prerja e brirėve nuk duhet tė bėhen sistematikisht nė fermat organike.

 

5.5.2

Megjithatė pėr arsye sigurie disa prej kėtyre operacioneve mund tė autorizohen prej autoriteteve ose trupave tė inspektimit (p.sh. prerja e brirėve tek kafshėt e reja) nėse ato janė menduar pėr tė pėrmirėsuar shėndetin, mirėqėnien ose kushtet higjenike tė tufės. Tė tilla operacione duhet tė ndėrmerren nė moshėn e duhur prej personelit tė kualifikuar pėr tė reduktuar nė minimum vuajtjet e kafshės.

 

5.5.3

Kastrimi fizik ėshtė i lejuar nė mėnyrė qė tė ruhet cilėsia e produkteve dhe praktikat e prodhimit tradicional (derrat pėr majmėri, demat e rinj, gjelat pėr majmėri, etj), por vetėm nėn kushtet e pėrmendura nė fjalinė e fundit tė pikės 5.5.2.

 

5.5.4

Mbajtja e kafshėve lidhur ėshtė e ndaluar. Sidoqoftė autoriteti ose trupa e inspektimit mund t’a autorizoj kėtė praktikė pėr kafshė tė veēanta sipas justifikimit nga operatori pėr sigurinė e nevojshme ose pėr arsye shėndeti, gjithsesi mbajtja lidhur duhet tė kryhet vetėm pėr njė periudhė tė kufizuar kohe.

 

5.5.5

Megjithatė gjedhėt mund tė mbahen lidhur, vetėm nėse sigurohen ushtrime tė rregullta fizike pėr kafshėt dhe mbarėshtimi tė jetė nė linjė me kėrkesat pėr mirėqėnien e kafshės me zonat komforte tė shtresės sė fjetjes si edhe me menaxhimin individual. Kjo shmangie, e cila duhet tė autorizohet nga autoriteti ose trupa e inspektimit, duhet zbatuar vetėm pėr njė periudhė kalimtare (kafshėt mund tė mbahen mbyllur nėse sigurohet ushtrim fizik i rregullt).

 

5.5.6

Nė fermat e vogla gjedhėt mund tė mbahen lidhur nėse nuk ėshtė e mundur tė mbahen nė grupe tė pėrshtatshme qė plotėsojnė kėrkesat e tyre tė tė sjellurit. Kjo mund tė realizohet nėse kafshėt kanė hyrje nė kullota, padoqe ose zona tė lira ushtrimore tė patėn 2 herė nė javė. Ky veprim duhet tė autorizohet nga autoriteti ose trupa e inspektimit dhe duhet tė zbatohet nė ferma tė cilat plotėsojnė kėrkesat e rregullave tė mbarėshtimit natyral qė kanė tė bėjnė me prodhimin organik blektoral.

 

 

 

5.6.         Tė ushqyerit e kafshėve

 

Parim i pėrgjithshėm

Kafshėt e rritura nė mėnyrė organike i plotėsojnė nevojat e tyre pėr ushqim nga foragjere dhe ushqime tė tjera organike dhe me cilėsi tė mirė.

Ushqimi pėr kafshėt ėshtė menduar tė sigurojė prodhim cilėsor sesa t’a maksimizojė atė, ndėrkohė qė plotėson edhe kėrkesat pėr ushqim tė kafshėve nė stade tė ndryshme tė zhvillimit tė tyre.

 

 

Standartet duhet tė kėrkojnė qė:

 

5.6.1

Kafshėt duhet tė ushqehen me ushqime tė prodhuara nė mėnyrė organike. Mesatarisht deri nė 30% tė formulės ushqimore tė racioneve, mund tė pėrfshihen ushqimet pėr kafshėt qė janė nė statusin “nė kalim”.  Kur ushqimet nė statusin “nė kalim” vijnė nga njė njėsi e vetė fermės, kjo pėrqindje mund tė rritet deri nė 60%. Kėto shifra duhet tė shprehen si pėrqindje tė lėndės sė thatė tė ushqimeve pėr kafshėt me origjinė bujqėsore.

 

5.6.2

Pėrdorimi i njė pėrqindje tė kufizuar tė ushqimeve konvencionale pėr kafshėt autorizohet nė rastet kur fermerėt mund tė bindin plotėsisht trupėn ose autoritetin e inspektimit qė nuk janė nė gjendje tė plotėsojnė nevojat ushqimore tė kafshėve tė tyre me ushqime organike. Ushqimi jo organik qė mund tė pėrmbahet nė racionin total ushqimor nuk duhet tė tejkalojė pėrqindjet e mėposhtme:

—     Barngrėnėsit: 10% tė totalit tė konsumit tė lėndės sė thatė;

—     Speciet e tjera: 20% tė totalit tė konsumit tė lėndsės sė thatė tė ushqimeve pėr kafshėt me origjinė bujqėsore.

 

Pėrqindja maksimale e autorizuar e ushqimeve konvencionale pėr kafshėt nė racionin e tyre ditor, me pėrjashtim tė periudhės ēdo vjetore kur kafshėt janė nėn zhvendosjen sezonale (transhumance), duhet tė jetė 25%, llogaritur si njė pėrqindje e lėndės sė thatė.

 

Nė rastet e humbjes sė prodhimit tė ushqimeve pėr kafshėt, pėr shkak kushteve tė jashtėzakonshme tė motit, shpėrthimit tė sėmundjeve infektuese, ndotjes me substanca toksike, ose pėr shkak tė zjarreve, SHBO mund tė autorizojė direkt blegtorėt tė pėrdorin pėr kafshėt e tyre ushqime jo organike nė pėrqindje mė tė larta se ato tė pėrcaktuara mė sipėr, pėr njė kohė tė kufizuar.

 

5.6.3

Pjesa kryesore e ushqimit pėr kafshėt (sė paku mė shumė se 50%) duhet tė vijė nga vetė ferma ose tė prodhohet nė bashkėpunim me fermat e tjera organike nė rajon.

 

 

5.6.4

Vetėm nė rastin e llogaritjeve tė racionit tė ushqimeve pėr kafshėt, ushqimi i prodhuar nė fermė gjatė vitit tė parė tė kalimit nė organik mund tė klasifikohet si organik. Kjo llogaritje behet vetėm nė rastin e kafshėve qė janė prodhuar brenda fermės. Njė ushqim i tillė pėr kafshėt nuk mund tė shitet ose tė tregėtohet si organik.

 

5.6.5

Substancat e mėposhtme janė tė ndaluara tė pėrfshihen nė racionin ushqimor tė kafshėve:

—     nėnproduktet e kafshėve tė fermės (p.sh. mbetjet e thertoreve) pėr ruminantėt;

—     tė gjitha llojet e fekaleve, bajgave, glasave ose plehrave tė tjera (tė gjitha llojet e jashtėqitjeve);

—     ushqim qė i ėshtė nėnshtruar ekstraktimit tretės (p.sh. hexane) ose shtimit tė agjentėve tė tjerė kimik;

—     aminoacide tė veēuara;

—     ure dhe pėrbėrje tė tjera tė azotit sintetik;

—     nxitės ose stimulues rritjeje;

—     nxitės sintetik pėr oreksin;

—     ruajtės/konservues, pėrveē se kur pėrdoret si ndihmės nė procesin e pėrpunimit;

—     agjentė artificial pėr ngjyrosje.

 

5.6.6

Kafshėve mund t’u jepen vitamina, elementė gjurmė dhe shtues tė tjerė, tė gjitha nga burime natyrore. Vitaminat, mineralet dhe shtuesit sintetikė mund tė pėrdoren kur burimet natyrore nuk gjenden mjaftueshėm nė sasi dhe cilėsi.

 

5.6.7

Tė gjithė ripėrtypėsve duhet t’u sigurohet mundėsia pėr tė pėrdorur gjatė ēdo dite ushqime tė forta. Sistemet e mbarėshtrimit pėr barngrėnėsit duhet tė bazohen nė pėrdorimin nė maksimum tė kullotave, sipas mundėsive pėr kullotje nė periudha tė ndryshme tė vitit. Tė paktėn 60% e racionit ditor tė lėndės sė thatė duhet tė jetė ushime tė forta, foragjere tė freskėta ose tė thata, ose silazh. Sidoqoftė, autoriteti ose trupa e inspektimit mund tė japin leje pėr njė pakėsim deri nė 50% pėr kafshėt me drejtim prodhim qumėshti, pėr njė periudhė prej tre muajsh nė fillim tė laktacionit.

 

5.6.8

Ushqime tė forta, tė freskėta, tė thata ose silazhe duhet t’i shtohet racionit ditor tė derrave dhe shpendėve.

 

5.6.9

Konservuesit e mėposhtėm tė ushqimeve mund tė pėrdoren:

—     bakterie, kėrpudha dhe enzima;

—     nėnproduktet e industrisė ushqimore (p.sh. melasa);

—     produkte me bazė bimore.  

 

5.6.10

Materialet konvencionale ushqimore me origjinė bujqėsore mund tė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt vetėm nėse janė tė listuar nė Shtojcėn 3, pjesa A/1 (Lėndėt me origjinė bimore qė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt), nėse i nėnshtrohen masave sasiore tė imponuar nė kėtė shtojcė, dhe vetėm nėse nuk janė prodhuar ose pėrgatitur me ndihmėn e tretėsve kimikė.

 

5.6.11

Materialet ushqimore me origjinė shtazore (prodhuar qoftė nė mėnyrė organike qoftė konvencionale) mund tė pėrdoren vetėm nėse janė tė listuar nė Shtojcėn 3, pjesa A/2 (Lėndėt me origjinė shtazore qė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt), dhe nėse i nėnshtrohen masave sasiore tė imponuar nė kėtė shtojcė.

 

5.6.12

Nė mėnyrė qė tė plotėsohen kėrkesat ushqimore tė blegtorise, vetėm produktet e listuar nė Shtojcėn 3 pjesa A/3 (Lėndėt me origjinė minerale qė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt) dhe nė pjesėn B, seksioni 1.1 (Elementėt gjurmė oe mikro-elementėt) dhe 1.2 (Vitaminat, provitaminat dhe substancat e pėrcaktuara mirė kimikisht qė kanė tė njėjtin efekt.), mund tė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt.

 

5.6.13

Vetėm produktet e listuarė nė Shtojcėn 3, pjesa B, seksioni 1.3 (enzimat), 1.4 (mikro-organizmat), 1.5 (ruajtėsit/konservuesit), 1.6 (lidhėsit, agjentėt anti-mpikės dhe mpikėsit), 1.7 (substancat antioksidante), 1.8 (shtuesit nė silazhe), 2 (Disa produkte qė pėrdoren nė ushqimin e kafshėve) dhe 3 ( ndihmėsit e pėrpunimit nė ushqimin e kafshėve) mund tė pėrdoren pėr ushqyerjen e kafshėve pėr qėllimet e pėrcaktuara nė kategoritė e mėsipėrme.

 

5.6.14

Antibiotikėt, kokidiostatikėt, substancat mjekėsore, nxitėsit e rritjes ose substanca tė tjera qė tentojnė tė nxisin rritjen ose prodhimin, nuk duhet tė pėrdoren nė ushqimin e kafshėve.

 

5.6.15

Ushqimi i kafshėve, materialet ushqimore, pėrzierje ushqimesh kafshėsh me shtuesit ushqimorė, materialet ndihmėse pėr pėrpunimin e ushqimit tė kafshėve dhe disa produkte tė tjera tė veēanta tė pėrdorura nė ushqimin e kafshėve, nuk duhet tė jenė prodhuar duke pėrdorur organizma tė modifikuar gjenetikisht ose produkte tė pėrfituara prej kėtyre tė fundit.

 

5.6.16

Gjitarėve tė rinj duhet t’u sigurohet qumėsht nga mėma ose qumėsht organik nga e njėjta specie. Dhėnia e qumėshtit ndėrpritet vetėm pas njė minimumi kohor i cili merr nė konsideratė sjelljen natyrale tė specieve tė ngjashme tė kafshėve. Operatorėt mund tė pėrdorin qumėsht natyral jo organik kur qumėshti organik nuk ėshtė i disponueshėm.

 

Operatorėt mund tė pėrdorin zėvendėsues qumėshti ose zėvendėsues tė tjerė vetėm nė raste emergjence, dhe vetėm nėse kėta tė fundit nuk pėrmbajnė antibiotikė, shtues sintetikė ose produkte nga therjet.

 

Tė gjithė gjitarėt duhet tė ushqehen me qumėsht natyral pėr njė periudhė minimale kohore, nė varėsi me gjendjen e kafshėve, e cila duhet t jetė tre muaj pėr gjedhin (duke pėrfshirė speciet bizon dhe bubalus) dhe njėthundraket, 45 ditė pėr dhentė e dhitė dhe 40 ditė pėr derrat.

 

5.6.17

Praktikat pėr majmėri lejohen as sa tė jenė tė kthyeshme nė ēdo hap tė procesit tė mbarėshtimit. Ushqyerja e sforcuar ėshtė e ndaluar.

 

 

 

5.7.         Mjekimi Veterinar

 

Parim i pėrgjithshėm

Praktikat organike menaxhuese nxisin dhe mirėmbajnė shėndetin dhe mirėqėnien e kafshėve nėpėrmjet ushqyerjes organike tė balancuar, kushteve pėr njė jetesė pa stres dhe pėrzgjedhjes racore rezistente ndaj sėmundjeve, parazitėve dhe infeksioneve.

 

Standartet

5.7.1

Parandalimi i sėmundjeve nė prodhimin blegtoral organik duhet tė bazohet nė parimet e mėposhtme:

pėrzgjedhja e racave tė pėrshtatshme ose prejardhja e kafshėve siē ėshtė detajuar nė Seksionin 5.4;

—     aplikimi i praktikave mbarėshtuese tė pėrshtatshme ndaj kėrkesave tė secilės specie, inkurajimi i rezistencės sė fortė ndaj sėmundjeve dhe parandalimit tė infeksioneve.

—     pėrdorimi i ushqimeve me cilėsi tė lartė, sėbashku me dalje tė vazhdueshme nė padoqe si dhe nxjerrja nė kullotė, ka efektin e inkurajimit tė mbrotjes natyrale imunologjike tė kafshėve;

—     duke siguruar njė dendėsi tė pėrshtatshme tė tufave, mėnjanohen tepricat nė krerė dhe problemet shėndetėsore qė mund tė vėrehen te kafshėt.

Parimet e vendosura mė sipėr duhet tė kufizojnė problemet shėndetėsore nė mėnyrė qė ata tė mund tė kontrollohen kryesisht nėpėrmjet parandalimit tė sėmundjeve.

 

5.7.2

Operatori duhet tė zbatojė tė gjitha masat praktike pėr tė siguruar shėndetin dhe mirėqėnien e kafshėve nėpėrmjet praktikave parandaluese tė mbarėshtimit tė tyre.

 

5.7.3

Nėse njė kafshė sėmuret ose plagoset pėrveē masave parandaluese qė duhet t’i jepen me shpejtėsi dhe mjaftueshmėri, kur ėshtė e nevojshme kėto masa duhet t’i jepen kur ėshtė e veēuar dhe nė e strehuar nė njė vend tė pėrshtatshėm. Prodhuesit nuk duhet tė refuzojnė mjekimin e kafshės kur mjekimi nuk sjell dhembje tė konsiderueshme te kafsha edhe nėse pėrdorimi i mjekimit shkakton humbjen e statusit organik tė asaj kafshe.

 

5.7.4

Pėrdorimi i produkteve tė mjekimit veterinar nė bujqėsinė organike duhet tė pajtohet me parimet e mėposhtme:

—     produktet fitoterapeutike (p.sh. ekstraktet e bimėve (duke pėrjashtuar antibiotikėt), esencat, etj), produktet homeopatike (p.sh. substanca bimore, minerale ose shtazore) dhe elementėt gjurmė duhet tė pėrdoren nė preferencė me produktet e sintetizuara kimikisht qė pėrdoren si mjekim veterinar si dhe antibiotikėt, kur ėshtė vėrtetuar qė efekti i tyre kurues ėshtė efektiv pėr speciet e kafshėve dhe kushtet pėr tė cilat trajtimi mjekėsor ėshtė menduar;

—     nėse pėrdorimi i produkteve tė mėsipėrme nuk provon ose nuk duket se ėshtė efektiv nė luftimin e sėmundjeve ose dėmtimeve, dhe trajtimi ėshtė i domosdoshėm pėr tė shmangur vuajtjen ose stresimin e kafshės, atėherė mund tė pėrdoret mjekim me produkte ose antibiotikė alopatikė tė sintetizuar kimikisht gjithnjė nėn pėrgjegjėsinė e njė veterineri tė kualifikuar;

—     pėrdorimi i mjekimit me produkte ose antibiotikė alopatikė tė sintetizuar kimikisht pėr trajtime parandaluese ėshtė i ndaluar.

 

5.7.5

Nė vazhdim tė parimeve tė mėsipėrme, rregullat e mėposhtme duhen zbatuar:

—     ėshtė i ndaluar pėrdorimi i substancave qė nxisin rritjen ose  prodhimin (duke pėrfshirė antibiotikėt, kokidiostatikėt dhe ndihmės tė tjerė artificialė qė kanė si qėllim nxitjen e rritjes), pėrdorimi i hormoneve ose substancave tė ngjashme qė kontrollojnė riprodhimin (p.sh. induktimi ose sinkronizimi i afsheve) ose qė mund tė pėrdoren edhe pėr qėllime tė tjera. Megjithatė hormonet mund t’i jepen njė kafshe tė veēantė, si formė e trajtimit kurues veterinar;

—     trajtimet veterinare ndaj kafshėve, ose trajtimet e ndėrtimeve ose pajisjeve si dhe trajtimet veterinare tė cilat janė tė detyrueshme nga legjislacioni kombėtar duhet tė autorizohen (duke pėrfshirė edhe mjekimin me produkte veterinare imunologjike) kur njė lloj sėmundjeje njihet si e pranishme nė njė zonė specifike, nė tė cilėn ndodhet njėsia prodhuese.

 

5.7.6

Kurdo qė tė pėrdoren produktet mjekėsore veterinare ata duhet tė regjistrohen qartėsisht (duke pėrfshirė tė dhėnat mbi substancėn aktive farmaceutike tė pėrdorur pėr atė produkt) sė bashku me detajet e diagnozės; pėrdorimin; metodėn e administrimit; kohėn e trajtimit si dhe periudhėn  dėrprerjes tė pėrcaktuar nė ligj (periudhė ligjore tė cilėn kafsha duhet t’a kalojė derisa tė eleminohen efektet e trajtimit nė produktet qė ajo jep). Ky informacion i deklarohet autoritetit ose trupės sė inspektimit para se blegtoria ose produktet blegtorale tė tregėtohen si produkte tė prodhuara organikisht. Kafshėt e trajtuara duhet tė jenė qartėsisht tė indentifikueshme, individualisht nė rastet e kafshėve tė mėdha; individualisht ose nė tufė nė rastin e shpendėve ose kafshėve tė vogla (p.sh. bagėti tė imta).

 

5.7.7

Periudha e ndėrprerjes, pra ajo ndėrmjetėse midis administrimit tė fundit tė medikamenteve veterinare alopatike tek njė kafshė nė kushte normale pėrdorimi, dhe prodhimi i lėndėve ushqimore organike nga kafshė tė tilla duhet tė zgjatet nė dyfishin e periudhės sė pėrcaktuar nė ligj, ose 48 orė nė rast se kjo periudhė nuk ėshtė e specifikuar nė ligj.

 

5.7.8

Vaksinimet janė tė lejueshme me kufizimet e mėposhtme:

—     kur sėmundja endemike ėshtė njohur ose pritet tė jetė njė problem nė rajonin ku ndodhet ferma dhe ku kjo sėmundje nuk mund tė kontrollohet nga teknika tė tjera menaxhuese; ose

—     kur vaksinimi ėshtė i kėrkuar ligjėrisht; dhe

—     kur vaksina nuk ėshtė gjenetikisht e modifikuar.

 

5.7.9

Me pėrjashtim tė vaksinave, trajtimeve ndaj parazitėve dhe ndonjė skeme ērrėnjosjeje tė detyrueshme nga shteti, kur njė kafshė ose grup kafshėsh brenda njė viti marrin me shumė se dy ose maksimum tre cikle trajtimesh (ose mė shumė se njė cikėl trajtimi nėse jetėgjatėsia e tyre produktive ėshtė mė pak se njė vit) me produkte mjekėsore ose antibiotikė veterinare kimikisht tė sintetizuara, atėherė kėto kafshė ose prodhimet e pėrfituar prej tyre mund tė mos shiten si produkte tė prodhuara nė pėrputhshmėri me kėto standarte, dhe kafshėt duhet t’i nėnshtrohen periudhės sė kalimit tė paraqitur nė Seksionin 5.2 tė kėtyre Standarteve, nė varėsi tė marrėveshjes me autoritetin ose trupėn e inspektimit.

 

 

5.8.         Praktikat e mbarėshtimit, transportit dhe indetifikimit tė produkteve blegtorale

 

Parim i pėrgjithshėm

Kafshėt organike i nėnshtrohen njė stresi minimal gjatė transportit ose therjes.

 

Standartet

5.8.1. Praktikat e mbarėshtimit dhe therjes

 

5.8.1.1

Tė gjitha kafshėt duhet t’i pėrmbushin gjithė standartet e mėsipėrme tė mbarėshtimit, nė mėnyrė qė ato tė mund mbarėshtohen nė mėnyrė organike si dhe prodhimet e tyre tė tregėtohen si organike.

 

5.8.1.2

Kafshėt duhet tė mbahen e trajtohen qetėsisht e butėsisht gjatė transportit dhe therjes.

 

5.8.1.3

Minimumi i moshės sė therjes tek shpendėt duhet tė jetė:

—     81 ditė pėr pulat,

—     150 ditė pėr gjelat,

—     49 ditė pėr rosat Pekineze,

—     70 ditė pėr rosat Muskovi,

—     84 ditė pėr rosakėt Muskovi,

—     92 ditė pėr rosat shtegtare,

—     94 ditė pėr pulat afrikane,

—     140 ditė pėr gjelat e detit dhe patat.

 

Kur prodhuesit nuk aplikojne kėto mosha minimale pėr therjen, atėherė ata duhet tė pėrdorin raca me rritje tė ngadaltė.

 

5.8.2.  Transporti

 

5.8.2.1

Transporti i kafshėve duhet tė kryhet nė mėnyrė tė tillė qė tė kufizojė stresin e vuajtur nga kafshėt, nė pėrputhje me legjislacionin kombėtar nė fuqi. Procesi i ngarkimit dhe shkarkimit duhet tė kryhet me kujdes dhe pa pėrdorimin e ndonjė stimulimi elektrik pėr detyrimin e kafshėve. Ėshtė i ndaluar pėrdorimi i qetėsuesve alopatikė pėrpara dhe gjatė transportit.

 

5.8.2.2

Kafshėve tė rritura organikisht i sigurohen kushte gjatė transportimit dhe therjes nė mėnyrė qė tė ulen dhe minimozohen efektet e pafavorshme tė:

—     Stresit;

—     ngarkimit dhe shkarkimit;

—     pėrzierjes sė grupeve tė ndryshme tė kafshėve ose kafshėve tė sekseve tė ndryshme;

—     cilėsisė dhe qėndrushmėrisė sė formės sė transportit dhe trajtimit tė pajisjeve;

—     temperaturave dhe lagėshtisė relative;

—     urisė dhe etjes;

—     nevojave specifike tė secilės kafshė.

 

5.8.2.3

Ēdo kafshė ose grup kafshėsh duhet tė jetė i identifikueshėm nė ēdo hap tė procesit tė prodhimit, pėrgatitjes, transportit, therjes dhe tė marketingut.

 

5.8.2.4

Koha e udhėtimit pėr nė thertore nuk duhet t’i kaloj tetė orėt. Kur nuk ndodhet njė thertore e ēertifikuar organike brenda njė zone udhėtimi prej tetė orėsh, kafsha mund tė transportohet pėr njė periudhė edhe mė tė gjatė.

 

 

5.9.         Plehu i kafshėve

 

Standartet

 

5.9.1

Sasia totale e plehut, siē pėrcaktohet nė Direktivėn 91/676/EEC, qė mund tė pėrdoret nuk duhet tė kalojė 170 kg azot nė vit/ha tokė bujqėsore tė pėrdorur. Kur ėshtė e nevojshme, numri i kafshėve tė mbarėshtuara mund tė zvogėlohet pėr tė shmangur kalimin e limitit tė shprehur mė sipėr.

 

5.9.2

Pėr tė pėrcaktuar numrin e pėrshtatshėm tė kafshėve tė referuar mė sipėr, njėsitė e kafshėve ekuivalente me sasinė 170 kg azot/vit/ha tokė bujqėsore tė pėrdorur pėr kategoritė e ndryshme tė kafshėve mund tė vendosen nga organet kompetente.  

 

5.9.3

Fermerėt do ti komunikojnė organizmit ēertifikues dhe SHBO-sė, ēdo devijim nga kėto shifra dhe tė shpjegojnė arsyet pėr justifikimin e kėtyre ndryshimeve. Kjo kėrkesė ka tė bėjė vetėm me pėrllogaritjen e numrit maksimal tė kafshėve me qėllim qė limiti i 170 kg azot nga plehu/vit/ha tė mos kalohet.  

 

5.9.4

Fermat e prodhimit organik mund tė kooperojnė vetėm me ferma dhe sipėrmarrje tė tjera, tė cilat pajtohen me kėto standarte, me qėllimin e pėrdorimit tė plehrave nga prodhimtari organike. Kufiri maksimal prej 170 kg azot nga plehrat/vit/ha tokė bujqėsore tė pėrdorur, do tė pėrllogaritet nė bazė tė tė gjithė njėsive tė prodhimit organik tė pėrfshira nė kėtė kooperim. 

 

5.9.5

SHBO mund tė vendosė limite mė tė ulėta nga ato tė specifikuara nė paragrafet 5.9.1 - 5.9.4, duke patur parasysh karakteristikat e zonės pėrkatėse, aplikimin e plehrave azotikė tė tjerė nė tokė dhe azotin qė mund tė vijė nga bimė tė tjera tė kultivuara.

 

5.9.6

Pajisjet magazinuese tė plehut tė kafshėve duhet tė kenė aftėsi tė ndalojnė ndotjen e ujit nga derdhjet direkte, ose nga rreshjet dhe infiltrimi nė tokė.

 

5.9.7

Pėr tė siguruar njė menaxhim tė mirė tė plehrave, kapaciteti i pajisjeve magazinuese tė plehut tė kafshėve duhet tė jetė mė i madh nga kapaciteti magazinues i kėrkuar pėr periudhėn mė tė gjatė tė viti nė tė cilėn aplikimi i plehut nė tokė ėshtė ose i papėrshtatshėm ose kur njė aplikim i tillė ėshtė i ndaluar, nė rastet kur njėsia prodhuese ėshtė e lokalizuar brenda njė zonė tė caktuar si tė ndjeshme nga nitratet.

 

 

 

5.10.    Zonat e lira tė fermės dhe strehimi i kafshėve

 

Standartet

 

5.10.1.  Parime tė pėrgjithshme

 

5.10.1.1

Kushtet e strehimit tė kafshėve duhet tė plotėsojnė nevojat biologjike dhe etologjike tė kafshėve (p.sh. nevojat e sjelljes si liria e lėvizjes dhe komforti). Kafshėt duhet tė kenė akses tė lehtė pėr t’u ushqyer dhe ujė. Veēimi, ngrohja dhe ventilimi i ndėrtesės duhet tė sigurojė qė qarkullimi i ajrit, niveli i pluhurit, temperaturam lagėshtia relative e eajrit dhe pėrqendrimi i gazeve, tė mbahen nė kufij tė padėmshėm pėr kafshėt. Ndėrtesa duhet tė mundėsojė hyrjen e mjaftueshme tė ajrit dhe dritės.

 

5.10.1.2

Hapėsira tė lira nė fushė ku kafshėt mund tė lėvizin dhe vrapojnė duhet, nėse ėshtė e nevojshme, duhet tė sigurojnė mbrojtje tė mjaftueshme ndaj shiut, erės, diellit dhe temperaturave ekstreme, nė varėsi tė kushteve klimatike lokale dhe mėnyrės sė shtimit.

 

5.10.2  Numri i kafshėve dhe shmangia e mbipopullimit

 

5.10.2.1

Strehimi i kafshėve nuk do tė jetė e detyrueshme nė zona me kushte klimatike tė pėrshtatshme pėr tu mundėsuar atyre tė jetojnė jashtė.

 

5.10.2.2

Numri i kafshėve tė strehuara nė ndėrtesa duhet tė sigurojė komfortin dhe mirėqėnien e kafshėve, tė cilat, nė veēanti, do tė varen nga lloji i kafshės, qėllimi i mbarėshtimit dhe mosha e kafshėve. Gjithashtu, duhet tė marrė nė konsideratė nevojat e sjelljes tė kafshėve, tė cilat varen veēanėrisht nė madhėsinė e grupit dhe seksin e kafshės. Numri optimal i kafshėve duhet tu sigurojė mirėqėqnien e kafshėve nėpėrmjet sigurimit tė hapėsirės sė nevojshme pėr tė qėndrojnė natyrshėm, shtrihen lehtėsisht, tė rrotullohen, tė kujdesen pėr veten, tė marrin gjithė pozicionet natyrale tė qėndrimit dhe tė bėjnė lėvizjet natyrore si tendosjet dhe rrahjen e krahėve. 

 

5.10.2.3

Sipėrfaqja minimale e hapėsirės pėr strehimin e kafshėve nė mjedise tė brendshme dhe hapėsirat e jashtme tė lėvizjes pėr llojet dhe kategoritė e ndryshme tė kafshėve, janė treguar nė Shtojcėn 4 tė kėtyre Standarteve.

 

5.10.2.4

Densiteti i kafshėve tė mbajtura jashtė nė kullota, livadhe, vende tė tjera me bimėsi, nė toka mesatare, toka me lagėshti dhe vendqėndrime natyrale ose gjysėmnatyrale, duhet tė jetė aq i ulėt sa tė parandalojė rrėshqitjen e tokės dhe mbi kullotjen e bimėsisė.

 

5.10.2.5

Stallat, ndėrtesat, paisjet e mjetet duhet tė pastrohen dhe disinfektohen mirė pėr tė parandaluar infektimin dhe krijimin e organizmave qė mbartin sėmundjet. Vetėm produktet e listuara nė Shtojcėn 3, pika C, mund tė pėrdoren pėr dezinfektimin dhe pastrimin e ndėrtesave dhe impianteve. Fekalet, urina dhe ushqimi i pangrėnė ose i rrėzuar duhet tė hiqen sa mė shpesh tė jetė e mundur nė mėnyrė qė tė minimizojė erėn e keqe dhe tė shmangė tėrheqjen e insekteve ose tė brejtėsve. Vetėm produktet e pėrdorura pėr mbrojtjen biologjike nga insektet, listuar nė Shtojcėn 2, mund tė pėrdoren pėr eliminimin e insekteve tė ndryshme nė stallat dhe ndėrtesat e tjera ku mbahet blegtoria.

 

 

5.10.3. Gjitarėt

 

5.10.3.1

Duke qėnė ēėshtje nė kushtet e paragrafit 5.3, tė gjithė gjitarėt duhet tė kenė hyrje nė kullota ose nė zonat e hapura pėr lėvizjen e kafshėve, ose nė zonat e hapura pėr lėvizje por qė mund tė jenė pjesėrisht tė mbuluara. Ata duhet tė jenė tė aftė t’i pėrdorin kėto zona kur kushtet fiziologjike tė tyre, kushtet klimaterike dhe gjendja e tokės e lejojnė kėtė, me pėrjashtim tė rastit kur ka kėrkesa ligjore kombėtare qė kanė lidhje me probleme specifike tė shėndetit tė kafshėve qė nuk e lejojnė kėtė lėvizje. Barngrėnėsit duhet tė kenė hyrje nė kullota sa herė qė kushtet e lejojnė.

 

5.10.3.2

Nė rastet kur barngrėnėsit kanė hyrje nė kullota gjatė periudhės sė kullotjes dhe ku sistemi stallor dimėror lejon lėvizjen e lirė tė kafshėve, detyrimi pėr tė siguruar hapėsira tė hapura pėr ushtrim dhe lėvizje mund tė mos merret parasysh.

 

5.10.3.3

Pavarėsisht nga fjalia e fundit e paragrafit 5.10.3.1, demat mbi njė vjeē duhet tė kenė hyrje nė kullota ose nė zonat e hapura tė ushtrimit ose nė zonat e lėvizjes sė lirė.

 

5.10.3.4

Duke ju shmangur paragrafit 5.10.3.1, faza pėrfundimtare e majmėrisė sė derrave dhe dhenve pėr prodhim mishi mund tė ndodhė edhe brenda strehimeve tė kėtyre kafshėve, me kusht qė kėto periudha brenda tė mos e kalojnė njė tė pestėn e jetės sė tyre dhe nė ēdo rast jo mė shumė se 3 muaj.

 

5.10.3.5

Strehimi i gjėsė sė gjallė duhet tė jetė e lėmuar por jo e rrėshqitshme. Tė paktėn gjysma e sipėrqes totale tė dyshemesė duhet tė jetė e fortė, jo prej pllake ose prej rrasash guri.

 

5.10.3.6

Strehimi duhet tė ketė njė zonė qėndrimi / pushimi tė rehatshme, tė pastėr e tė thatė, me njė sipėrfaqje tė mjaftueshme, tė pėrbėrė nga njė material solid por jo tė rrėshqitshėm. Nė zonėn e pushimit duhet tė ketė vend tė gjerė, tė mjaftueshėm, shtruar me shtrojė. Shtroja duhet tė jetė prej kashte ose material tjetėr natyral. Shtroja mund tė pėrmirėsohet e pasurohet me ēdo produkt tjetėr mineral tė autorizuar pėr pėrdorim si pleh nė bujqėsinė organike, nė pėrputhje me Shtojcėn 2.

 

5.10.3.7

Pėrsa i pėrket strehimit tė viēave, qė nga 24 Gushti 2000, tė gjitha ndėrtesat, pa pėrjashtim, duhet tė pėrmbushin Direktivėn 91/629/EEC tė BE-sė, nė tė cilėn janė pėrfshirė standardet minimale pėr mbrojtjen e viēave. Ndalohet strehimi i viēave nė bokse individuale pas moshės 1 javėshe.

 

5.10.3.8

Pėrsa i pėrket strehimit tė derrave, qė nga 24 Gushti 2000, tė gjitha ndėrtesat, pa pėrjashtim, duhet tė pėrmbushin Direktivėn e Kėshillit 91/629/EEC tė BE-sė, nė tė cilėn janė pėrfshirė standardet minimale pėr mbrojtjen e derrave. Megjithatė, dosat mund tė mbahen nė grupe, me pėrjashtim tė rasteve kur ato janė nė ditėt e fundit tė barsmėrisė dhe gjatė periudhės sė mėndjes (me gica nė gji). Gicat nuk mund tė mbahen nė sheshe tė rrafshėta ose nė kafaze pėr gica. Zonat e ushtrimit duhet tė lejojnė jashtėqitjen dhe rrėmimin (gėrryerjen me feēkė). Mund tė pėrdoren substrate tė ndryshme pėr tė lehtėsuar rrėmimin.

 

 

5.10.4. Mbarėshtimi i shpendėve

 

5.10.4.1

Shpendėt duhet tė mbarėshtohen nė mjedise tė hapura dhe nuk mund tė mbahen nė kafaze.

 

5.10.4.2

Shpezėt ujorė duhet tė kenė hyrje nė rrėke, pellgje ose liqene, sa herė qė e lejojnė kushtet klimaterike, nė mėnyrė kjo qė tė respektohet mirėqėnia e shpendėve dhe kushtet higjienike.

 

5.10.4.3

Ndėrtesat pėr tė gjitha llojet e shpendėve duhet tė pėrmbushin kėto kėrkesa minimale:

Tė paktėn njė e treta duhet tė jetė solide, qė do tė thotė: jo prej materiali tė rrėshqitshėm dhe duhet tė mbulohet me shtroje tė tilla si kashtė, tallash, rėrė ose torfė;

Nė strehimet e pulave pėr vezė duhet tė ketė njė pjesė tė madhe tė dyshemesė tė lirė pėr mbledhjen e jashtėqitjeve;

Kėto ndėrtesa duhet tė kenė kėmbaleca druri nė madhėsi dhe numėr nė pėrshtatje me madhėsinė e grupit dhe tė vetė shpendėve, siē ėshtė theksuar nė Shtojcėn 4, Pjesa 2;

Ndėrtesat duhet tė kenė vrima pėr hyrjen / daljen tė njė madhėsie tė pėrshtatshme pėr zogjtė, dhe kėto vrima duhet tė kenė tė paktėn njė gjatėsi tė kombinuar prej 4 m pėr 100 m2 zonė tė strehimit tė pėrdorshėm nga zogjtė;

Ēdo ndėrtesė pėr shpendėt nuk duhet tė pėrmbajė mė shumė se:

—      4 800 pula,

—      3 000 klloēka,

—      200 pula afrikane,

—      4 000 rosa Muscovy ose Peking ose 3 200 rosakė Muscovy ose Peking, ose rosa tė tjera,

—      2 500 gjela, pata ose gjela deti;

Sipėrfaqja totale e pėrdorshme nė njė strehim pėr shpendėt pėr majmėri, nė ēdo njėsi prodhimi, nuk duhet tė kalojė 1 600 m2.

 

5.10.4.4

Nė rastin e klloēkave, drita natyrale mund tė plotėsohet me mjete artificiale nė mėnyrė qė tė sigurohet njė maksimum prej 16 orėsh dritė/ditė, shoqėruar kjo me njė pushim nate tė vazhdueshėm pa dritė artificiale prej tė paktėn 8 orėsh.

 

5.10.4.5

Shpendėt duhet tė kenė hyrje nė zonat e hapura sa herė qė kushtet klimaterike e lejojnė, dhe sa herė tė jetė e mundur duhet tė kenė mundėsi hyrjeje nė zona tė tilla tė paktėn pėr 1/3 e jetės sė tyre. Kėto zona tė hapura mund tė jenė kryesisht tė mbuluara me vegjetacion, prandaj duhet tė pėrdoren mjete mbrojtėse, dhe duhet t’u lejohet shpendėve tė kenė hyrje tė lehta nė njė numėr tė pėrshtatshėm koritash pėr ujė dhe ushqim.

 

5.10.4.6

Pėr arsye shėndetėsore, ndėrtesat duhet tė zbrazen nga shpendėt midis ēdo grupi (radhe) shpendėsh pėr mbarėshtim. Ndėrtesat dhe pajisjet duhet tė pastrohen dhe dezinfektohen gjatė kėsaj periudhe pa shpendė. Veē kėsaj, kur mbarėshtimi i ēdo grupi shpendėsh ėshtė pėrfunduar, padoqet duhet tė lihen bosh nė mėnyrė qė tė lejohet rritja e vegjetacionit, pėr arsye shėndeti. Kėto standarde nuk do tė zbatohen nė tufat e vogla tė shpendėve tė cilat nuk mbahen nė zona tė hapura dhe tė cilat janė tė lira tė lėvizin, gjatė gjithė ditės.

 

 

 

5.11.   Bletaria

 

Parimi i pergjithshem

Bletaria eshte nje aktivitet i rendesishem qe kontribuon ne rritjen e prodhimit bujqesor dhe pyjor nepermjet veprimit polenizues te bleteve.

 

Standartet:

5.11.1.

Kosheret duhet te vendosen ne fusha te menaxhuara organikisht dhe/ose ne zona natyrale te egra. Kosheret mund te vendosen ne nje zone qe siguron akses ndaj burimeve te mjaltit, nekatarit dhe polenit qe permbush kerkesat e prodhimit bimor organik, i mjaftueshem per te plotesuar te gjithe nevojat ushqimore te bleteve.

 

5.11.2

Operatori nuk duhet ti vendose kosheret brenda distances se kullotjes ne fusha apo vende te tjera me rrezik te madh kontaminimi.

 

5.11.3.

Ne fund te sezonit te prodhimit, kosheret duhet te lihen me rezerva te mjaftueshme mjalti dhe poleni per te mbijetuar gjate periudhes se qetesise.

 

Ndonje ushqim shtese duhet te jepet vetem vetem ndermjet vjeljes se mjaltit te fundit dhe fillimit te periudhes se mjaltit apo nektarit tjeter. Ne raste te tilla duhet te perdoret mjalte ose sheqer organik. Sheqer nga burime jo-organike mund te perdoret nese pranohet nga ShBO-ja. Nje aprovim i tille mund te jepet nga ShBO-ja, nese kjo kerkohet nga kushtet klimatike ekstreme dhe nese sheqeri organik nuk eshte i disponueshem.

 

 

5.11.4.

Kolonite e bleteve mund te konvertohen ne prodhim organik. Bletet e futura duhet te vijne prej njesive te prodhimit organik kur ato jane te disponueshme. Produktet e bleteve mund te shiten si organike, kur kerkesat e ketyre standarteve jane respektuar per te pakten nje vit.

 

Gjate periudhes se kalimit, dylli duhet te zvendesohet me dylle te prodhuar ne menyre organike. Kur ne koshere nuk jane perdorur me pare produkte te ndaluara dhe nuk ka rezik te kontaminimit te dyllit, zvendesimi i tij nuk eshte i nevojshem. Ne rastet kur i gjithe dylli nuk mund te zvendesohet gjate periudhe prej nje viti, periudha e kalimit mund te zgjatet me nje aprovim te ShBO-se.

 

5.11.5.

Ēdo koshere bletesh duhet te jete prej materialesh natyrale. Perdorimi i materialeve te ndertimit me efekte helmuese potenciale eshte i ndaluar.

 

5.11.6.

Per kontrollin e demtueseve dhe semundjeve jane te lejuar:

—        Acidi laktik, formik

—        Acidi oksalik, acetik

—        Squfuri

—        Vajra natyrale (psh. mentol, eukalyptol, kamfor)

—        Bacillus thuringiensis

—        Avull, flake direkte dhe sode kaustike per disifektimin e kosheres

—        Preparate te tjere qe jane aprovuar nga ShBO-ja bazuar ne listat e aprovuara nga organe te tjere te certifikimit organik.

 

 

5.11.7.

Kur deshtojne masat preventive, ilacet veterinare mund te perdoren me kusht qe:

—     Ti jepet preference trajtimit fito-terapik dhe homopatik

—     Nese perdoren produkte mjekesore te sintetizuara kimikisht, produktet e bleteve nuk mund te shiten si organike

—     Kosheret e trajtuara duhet te vendosen te izoluara dhe te kalojne nje periudhe kalimi prej nje viti.

 

Praktika e shkaterimit te meshkujve lejohet vetem per te mbajtur (frenuar) infeksionin nga Varroa jacobsoni (kepushe).

 

5.11.8.

Shendeti dhe mireqenja e kosheres duhet te arrihet ne radhe te pare nepermjet higjenes dhe menaxhimit te kosheres.

 

5.11.9.

Shkaterimi i bleteve ne hualle si nje metode e vjeljes se produkteve te bleteve eshte e ndaluar.

 

5.11.10.

Cungimet, te tilla si shkurtimi i kraheve te bleteve mbreteresha, jane te ndaluara.

 

5.9.11.

Inseminimi artificial i bleteve mbreteresha eshte i lejuar.

 

5.11.12.

Perdorimi i repelenteve (larguesve) kimike sintetike te bleteve ndalohet gjate veprimeve per nxjerjen e mjaltit.

 

5.11.13.

Perdorimi i tymit duhet te mbahet ne minimum. Materialet tymuese te pranueshme duhet te jene natyrale ose prej materialesh qe permbushin kerkesat e ketyre standarteve.

 

6.          Perpunimi dhe manipulimi (trajtimi)

6.1.        Te pergjithshme

Parimi i pergjithshem

Perpunimi dhe manipulimi (trajtimi) organik u siguron konsumatoreve lendet ushqyese, furnizime me cilesi te larte produktesh organike, dhe fermereve organike-nje treg pa kompromis per integritetin organik te produkteve te tyre.

 

Standartet:

6.1.1.

Perpunuesit dhe manipuluesit nuk duhet te perziejne produktet organike me produktet jo-organike.

 

6.1.2.

Te gjitha produktet organike duhet te identifikohen qarte si te tilla, te magazinohen dhe transportohen ne menyre te tille qe te parandalojne kontaktin me produktin tradicional gjate gjithe procesit.

 

6.1.3.

Perpunuesi dhe manipuluesi duhet te marre te gjitha masat per te parandaluar produktet organike te kontaminohen nga ndotes dhe kontaminues, duke perfshire pastrimin, dekontaminimin, apo nese eshte e nevojshme disifektimin e fasiliteteve dhe paijeve.

 

6.2.        Perberesit

Parimi i pergjithshem

Produktet e perpunuar organike jane bere vetem prej perberesish organike.

 

Standartet:

6.2.1.

Te gjithe perberesit e perdorur ne nje produkt te perpunuar organik duhet te jene te prodhuar ne menyre organike, perveē aditiveve dhe ndihmesve te perpunimit te Shtojces 3 dhe perberesve te prodhuar ne menyre jo-organike, qe jane ne pajtueshmeri me kushtet e etiketimit. Per veren, Shtojca 3 nuk eshte e vlefeshme. ShBO-ja do te pershtase Shtojcen 3 deri ne 2004 per te shtuar ndihmesit e nevojshem te perpunimit dhe aditivet per prodhimin e veres.

 

Ne rastet kur nje perberes me origjine organike nuk disponohet ne cilesi dhe sasi te mjaftueshme, ShBO-ja mund te autorizoje perdorimin e lendeve te para jo-organike. Keto materiale nuk duhet te jene te prodhuara nepermjet inxhinierise gjenetike.

(Koment: Ne rregulloren e KE nuk ka kufizime per aditivet dhe ndihmesit e perdour per perpunimin e veres. Megjithate ne standartet e IFOAM-it dhe ne shume standarte private egzistojne standarte te detajuar per perpunimin e veres).

 

6.2.2.

Uji dhe kripa mund te perdoren si perberes ne prodhimin e produkteve organike dhe nuk jane te perfshire ne llogaritjen e perqindjes se perberesve organike.

 

6.2.3.

Mineralet (perfshire oligo-elementet), vitaminat dhe perberesit e ngjashem te izoluar nuk duhet te perdoren, nese perdorimi i tyre nuk kerkohet ligjerisht, ose kur mund te demonstrohen mungesa te theksuara dietike ose ushqyese.

 

6.2.4.

Preparatet e mikroorganizmave dhe enzimat te perdorura zakonisht ne perpunimin e ushqimit mund te perdoren, me perjashtim te mikroorganizmave te prodhuara nga inxhinieria gjenetike dhe produkteve te tyre.

 

 

6.3.        Metodat e perpunimit

Parimi i pergjithshem

Ushqimi organik perpunohet me metoda biologjike, mekanike dhe fizike ne menyre te tille qe mban (ruan) cilesine thelbesore te ēdo perberesi dhe produktit perfundimtar.

 

Standartet:

6.3.1.

Teknikat e perdorura per te perpunuar ushqimin organik duhet te jene te natyres biologjike, fizike dhe mekanike. Ēdo aditiv, ndihmes per perpunim apo lende te tjera qe reagojne kimikisht apo ndryshojne ushqimet organike duhet te jene ne perputhje me kerkesat e Shtojces 4.

 

6.3.2.

Ekstraktimi duhet te behet vetem me uje, etanol, vajra bimore dhe shtazore, uthull, dioksid karboni dhe azot. Keta duhet te kene nje cilesi te pershtateshme per qellimin e tyre.

 

6.3.3.

Rrezatimi nuk eshte i lejuar.

 

6.3.4.

Tekinikat e filtrimit qe reagojne kimikisht ose ndryshojne ushqimin organik mbi nje baze molekualare duhet te kufizohen. Paisjet e filtrimit nuk duhet te permbajne asbest ose te perdorin teknika apo lende qe mund te ndikojne negativisht mbi produktin.

 

6.3.5.

Jane te lejuara kushtet e meposhteme te ruajtjes (shih Shtojcen 4):

—     Atmosfere e kontrolluar

—     Kontroll i temperatures

—     Thatesire

—     Regullim i lageshtires

 

6.3.6.

Gazi etilen eshte i lejuar per pjekje.

 

6.4.        Kontrolli i demtuesve dhe semundjeve

 

Parimi i pergjithshem

Ushqimi organik mbrohet nga demtuesit dhe semundjet duke perdorur praktika te mira perpunimi qe perfshijne pastrimin, sanitetin dhe higjenen, pa perdorimin e trajtimit kimik apo rrezatimit.

 

Standartet duhet te kerkojne qe:

6.4.1.

Nje manipuluesi apo perpunuesi i kerkohet te menaxhoje demtuesit dhe te perdore metodat e meposhtme sipas ketyre prioriteteve:

—     Metodat preventive te tilla si corjentimi, eleminimi i habitatit dhe aksesit per lehtesira

—     Metodat mekanike, fizike dhe biologjike

—     Substancat sipas Shtojcave

—     Substancat (te tjera nga pesticide) te perdorura ne gracka

 

6.4.2.

Praktikat e ndaluara te kontrollit te demtuesve perfshijne, por nuk jane te kufizuara, ne substancat dhe metodat e meposhteme:

—     Pesticidet qe nuk permbahen ne Shtojcen 2

—     Fumigimi me oksid etileni, metil bromid, fosfid alumini apo substanca te tjera qe nuk permbahen ne Shtojcen 3

—     Rreztim jonizues

 

6.4.3.

Perdorimi direkt apo aplikimi i nje metode apo materiali te ndaluar ben qe produkti te mos jete me organik. Operatori duhet te marre te gjitha masat paraprake per te parandaluar kontaminimin, duke perfshire edhe zhvendosjen e produktit organik nga magazina apo paisjen perpunuese dhe masat per te dekontaminuar paisjet. Aplikimi i substancave te ndaluara ne paisjet nuk duhet te kontaminoje produktin organik te manipuluar apo perpunuar ne to. Aplikimi i substancave te ndaluara ne paisjet nuk duhet te kompromentoje integritetin organik te produkteve te manipuluara apo perpunuara ne to.

 

 

6.5.        Paketimi

 

Parimi i pergjithshem

Paketimi i produktit organik ka impakte minimale te kunderta mbi produktin apo mbi mjedisin.

 

Standartet:

6.5.1.

Paketimi i materialit nuk duhet te kontaminoje ushqimin organik.

 

6.5.2.

Materialet e paketimit dhe kontenieret ruajtes apo hambaret qe permbajne nje fungicid, ruajtes apo fumigant sintetik jane te ndaluar.

 

6.5.3.

Prodhimi organik nuk duhet te paketohet ne qese te perdorura apo kontiniere, qe kane qene ne kontakt me ndonje substance qe mund te kompromentoje integritetin organik te produktit apo perberesit e vendosur ne keto konteniere.

 

 

 

 

7.          Etiketimi

 

Parimi i pergjithshem

Produktet organike etiketohen qarte dhe sakte si organike. Eshte pranuar per kete standart se termat 'organik' dhe 'bio' perdoren si sinonime.

 

Standartet:

7.1.1.

Personi apo kompania pergjegjese ligjerisht per prodhimin apo perpunimin e produktit dhe organi certifikues, duhet te jene te identifikueshem.

 

7.1.2.

Per tu etiketuar si "prodhim i bujqesise organike" ose me terma njelloj te mbrojtur, nje produkt duhet te permbushe te pakten keto standarte.

 

7.1.3.

Perdorimi i logos se ShBO-se eshte i mundshem nese operatori ka nje kontrate me ShBO-ne, dhe nese lenda e pare dhe perberesit jane prodhuar sipas standarteve te ShBO-se.

 

Produktet e perziera, ku jo te gjithe perberesit, pershire aditivet, kane origjine organike dhe produktet qe jane teresisht ne perputhje me keto standarte, duhet te etiketohen ne menyren e meposhteme (perqindjet ne kete seksion i referohen peshes se lendes se pare):

—     Kur nje minimum prej 95% te perberesve jane me origjine organike, produktet mund te etiketohen "te certifikuar organike" apo ekuivalente dhe duhet te mbajne logon e ShBO-se.

—     Kur me pak se 95% por jo me pak se 70% te perberesve jane me origjine organike te certifikuar, produktet mund te mos quhen "organike". Fjala "organik" mund te perdoret ne ekspozimin kryesor ne formulime si "e prodhuar me perberes organike", duke permendur qarte proporcionin e perberesve organike. Afer me treguesin e proporcionit te perberesve organike, mund te vihet edhe treguesi i organit certifikues per kete produkt.

—     Kur me origjine organike te certifikuar jane me pak se 70% e perberesve, nuk vendoset asnje tregues qe nje perberes eshte organik. Nje produkt i tille mund te mos quhet "organik" dhe s'mund te kete ndonje reference te ShBO-se.

 

7.1.4.

Te gjithe perberesit e nje produkti duhet te listohen ne etiketen e produktit sipas perqindjes se peshes se tyre. Duhet te jete e qarte se cilet perberes jane me origjine organike te certifikuar dhe cilet jo. Te gjithe aditivet duhet te listohen me emrin e tyre te plote. Nese barishtet dhe/ose erezat perbejne jo me pak se 2% te peshes totale te produktit, ato mund te listohen si te tilla por pa thene perqindjen.

 

7.1.4.

Uji i shtuar dhe kripa nuk duhet te perfshihet ne llogaritjen e perqindjes se perberesve organike.

 

7.1.5.

Etiketa per produktet ne kalim duhet te jete qartesisht e dallueshme nga etiketa per produktet organike.

 

7.1.6

Produktet organike nuk duhet te etiketohen si te pastra nga OMGJ-te ne kontekstin e ketyre standarteve. Ndonje reference per inxhinierine gjenetike ne etiketat e produktit duhet te kufizohet per vete metodat e prodhimit dhe perpunimit qe nuk kane perdorur OMGJ.

 

8.          Drejtesia sociale

 

Parimi i pergjithshem

Drejtesia sociale dhe te drejtat sociale jene pjese integrale e bujqesise dhe perpunimit organik.

 

Standartet:

8.1.

Ne rastet kur prodhimi eshte bazuar ne dhunimin e te drejtave themelore te njeriut dhe raste te qarta te padrejtesise sociale, ky produkt nuk mund te deklarohet si organik.

 

8.2.

Operatoret duhet tu sigurojne punonjesve te tyre mundesi dhe trajtim te barabarte dhe nuk duhet te veprojne ne nje menyre diskriminuese.

 

8.3.

Femijeve te punesuar nga operatore organike duhet tu sigurohen mundesi arsimimi.

 

8.4.

Grate nuk duhet te kene ndonje disavantazh, psh. ne lidhje me punen, kushtet e punes apo pagat, per shkak te gjinise se tyre.

 

 

 

 

 

 

9.           Kerkesa te pergjithshme

9.1.         Kontrata

                                     

9.1.1.

Perdorimi i logos se ShBO-se kerkon neshkrimin e kontrates se prodhuesit me ShBO-ne dhe aprovimin nga ShBO-ja se operatori eshte ne perputhje me standartet e ShBO-se. Kontrata perfshin kushtin qe i gjithe dokumentacioni dhe informacioni i fermes i nevojshem per qellimet e certifikimit te mbahet konfidencial (shih 9.2.) nga ShBO-ja.

 

9.2            Dokumentimi dhe inspektimi

9.2.1.

Operatoret duhet te mbajne shenime per te mundesuar nje inspektim dhe vleresim eficent nese operatoret permbushin standartet. Per certifikimin e nje fermeri, dokumentacioni perfshin por nuk kufizohet me dokumentat e meposhtme. ShBO do siguroje mbeshtetje ne pergatitjen e dokumentave.

—     Harta te fermes

—     Regjistrime (shenime) per prodhimin bimor, psh. qarkullimi bujqesor, plehrat dhe produktet e mbrojtjes se bimeve te perdorur, sasite e vjela

—     Dokumentacion/fatura te inputeve te blera (fara, plehra kimike, pesticide etj)

—     Dokumentacion/llogarite e produkteve te shitura

—     Dokumentacion te mbareshtimit te kafsheve (psh. kafshet e ardhura dhe te larguara nga ferma, masat veterinare, racionet ushqimore)

 

9.2.2

Per grupet e fermereve kerkohet dokumentacioni i meposhtem:

·         Dokumentacion per strukturen e grupit te prodhuesve te vegjel (skema organizative, statuti i organizates);

·         Informacion per kurset e trainimit;

·         Lista e fermereve, qe perfshin te pakten informacionin e meposhtem:

—     Vendi (komuniteti, bashkesia, fusha)

—     Kodi i fermerit

—     Emri dhe mbiemri i fermerit

—     Data e hyrjes se fermerit ne programin organik respektiv

—     Siperfaqja totale e ēdo ferme

—     Siperfaqja e kultivuar ne kultura organike qe sigurojne te ardhura

—     Siperfaqja e perdorur ne kalim per kultura qe japin te ardhura

—     Siperfaqja tradicionale

—     Sasia e ofruar organizates vitin e fundit

·         Sistemi i dokumentimit te blerjeve me mostrat e te gjithe dokumenteve (dmth. deftesat e leshuara, deftesat e pranimit etj.);

·         Fletehyrje dhe fletedalje te prodhimit nga magazinat;

·         Raporte per aktivitetet perpunuese (proporcioni i sasise se dale ne fund);

·         Lista e shitjeve te realizuara.

 

9.2.3

Per sistemet e kontrollit te brendshem perveē 9.2.2, kerkohet edhe dokumentacioni i meposhtem:

 

 

   

 


 

SHTOJCAT PER PRODHIMIN BUJQESOR

 

 

Shtojca 1.  Plehrat dhe shkrifėruesit (conditioners) e tokės

 

 Emri

Pėrshkrimi, kėrkesat dhe kushtet pėr pėrdorim

Pleh ferme

Produkt i pėrbėrė nga pėrzierja e jashtėqitjeve tė kafshėve dhe lėndės bimore.

Pleh ferme i tharė dhe pleh shpendėsh i dehidratuar

Vjen nga mbarėshtimi ekstensiv. Plehu nga rritja industriale e shpendėve ėshtė i ndaluar ose duhet tė njihet nga autoriteti inspektues.

Jashtėqitje tė kompostuara tė kafshėve, pėrfshirė plehun e shpendėve

Ėshtė e nevojshme tė njihet nga organi inspektues. Identifikim i nevojshėm i specieve tė kafshėve. Janė tė ndaluara ato me origjinė nga rritja industriale.

Jashtėqitje tė lėngshme tė kafshėve (urinė, bajgė e holluar, etj.)

Ėshtė e nevojshme tė njihet nga organi inspektues. Janė tė ndaluara ato nga rritja industriale.

Mbeturina shtėpiake tė kompostuara apo fermentuara

Mbeturina materialesh tė mbjella, para pėrdorimit duhet tė jenė tėrėsisht tė shpėrbėra. Farat e barėrave tė kėqia duhet tė jenė tė shkatėrruara.

Torfė

Pėrdoret vetėm nė prodhimin e fidanėve tė perimeve.

Tallash

Nga drurė tė patrajtuar kimikisht pas prerjes.

Lėvore tė kompostuara

Nga drurė tė patrajtuar kimikisht pas prerjes.

Hi zjarri

Nėse ka origjinė nga dru tė patrajtuara kimikisht pas prerjes.

Fosforite tė buta

Ėshtė e nevojshme tė njihet nga organi inspektues.

Gur gėlqeror me origjinė natyrale

Ėshtė e nevojshme tė njihet nga organi inspektues.

Sulfat magnezi (psh. kieserite)

 

Karbonat magnezi dhe kalciumi me origjinė natyrale

Vetėm me origjinė natyrale.

Sulfat kalciumi (gips)

Vetėm me origjinė natyrale.

Tretėsirė Kalcium Kloride

Trajtim gjethor i mollės.

Ekstrakt nga bimė Komfrej

Trajtim gjethor pėr bimė tė ndryshme.

Sulfat potasi, qė mund tė pėrmbajė kripė magnezi

Produkt i marrė nga kripa e potasit tė papėrpunuar nėpėrmjet procesit tė ekstratimit fizik.

Lėndė ushqyese-N

100 % natyral

Lėndė ushqyese –P

100 % natyral

Lėndė ushqyese –K

100 % natyral

Lėndė ushqyese –Fe

100 % natyral

Luftues biologjik (Biofighter)

100 % natyral

Fenitror –N

100 % natyral

Korrektor Fe-Mg-Ca

100 % natyral

Oleo Potasik                  

50% potas

Oligo-elemente

Ėshtė e nevojshme tė njihet nga organi inspektues.

 


 

 

Shtojca 2. Produkte tė lejuara pėr mbrojtjen e bimėve nė bujqėsinė organike

A.     Insekticide dhe akaricide

Emri tregtar i produktit

Emri i materialit veprues

Lloji

Niveli i helmimit

Fusha e veprimit dhe shėnime plotėsuese

Ekstrakt nga bima Kuasia

Ekstrakt i bimės Quassia amara

Insekticid

Jo helmues

Grerėza e kumbullės, pjesėrisht jep efekt edhe nė perime dhe bimė zbukurimi; kundėr afideve.

Ekstrakte qepe dhe hurdhre

Ekstrakte bimore

Insekticid

Jo helmues

Kundėr afideve nė disa bimė bujqėsore dhe zbukuruese.

Vaj kolze (Rapsi)

Ekstrakt bimor

Insekticid

Jo helmues

Kundėr breshkėzave nė pemėtari, efekt tė pjesshėm kundra morrave, kėpushave: kėpushės sė dardhės, flutures dimėrorė nė pemėtari.

Kumulus, Thiovit dhe formulime tė tjera me bazė squfuri

Squfur

Fungicide

Jo helmues

Kėpushat e familjes fitoseide (kėpushat nė formė krimbi).

Spinosad (Audiencė)

Burim nga metabolizmi i mikroorganizmave tė tokės.

Insekticid

Jo helmues

Tripset, krahėbardhat, flutura e lakrės, miza ullirit.

Delfin

Bacillus thuringiensis

Insekticid

Jo helmues

Tenja e rrushit.

Jo tė modifikuara gjenetikisht.

Novodor

Bacillus thuringiensis (Var. Tenebrionis)

Insekticid

Jo helmues

Bubureci i patates, nė patate, patėllixhan, etj.

Jo tė modifikuara gjenetikisht.

Virus-Granuloze, Capex 2

Viruse

Insekticid

Jo helmues

Akripset (gryerrėsit e lėkurės sė frutave).

Jo tė modifikuara gjenetikisht.

Madex 2, Madex 3, Granupon Neu

Viruse

Insekticid

Jo helmues

Krimbi i mollės.

Jo tė modifikuara gjenetikisht.

Bio 1020

Kėrpudha Metahizium anisoplae

Insekticid

Jo helmues

Hundėgjatėt e vreshtit.

BioSlug

 

Insekticid

Jo helmues

Kundėr kėrmijve tė fushės.

Aphidoletes aphidomyza

Insekt i dobishėm (predator)

 

Jo dėmtues pėr bimėt

Afidet nė tė gjitha bimėt, sidomos nė perimet e serave.

Amblyseius spp.

Insekt i dobishėm

 

Jo dėmtues pėr bimėt

Kundra tripseve dhe kėpushave.

Phytoseiulus persimilis

Kėpushė e dobishme, predatore

 

Jo dėmtues pėr bimėt

Ushqehet me kėpushat dėmtuese tė bimėve, pėrdoret gjerėsisht nė perimet nė sera, kundėr kėpushave tė zakonshme tė perimeve.

Encarsia formosa

Insekt i dobishėm, parazit

 

Jo dėmtues pėr bimėt

Ushqehet me krahėbardhėn e serrave.

Vajra minerale

Vajra tė ndryshme minerale ose ushqimore

 

Jo helmues

Luftojnė breshkėzat, afidet dhe tenjat minuese.

Ferromone konfuzive RAK 1 dhe RAK 1+2

Isonet  E

Isonet L

Isonet LE

 

Isonet C Plus

Isonet CTT

 

Jo helmues, metoda konfuzive

Tenjėn e rrushit

 

 

 

Krimbi i mollės

Sicid

Rotenon

 

Jo helmues

Kėpushat, tripset, krahėbardhėn, mizėn e ullirit

Azadirachtin (NemmAzal-T/S

Azidirachtin A(10 gr/ liter)

 

Jo helmues

Afidet, kėpushat, krahėbardha nė perime.

Duhet tė njihet nga organizmi ēertifikues

Pyrethrin + vaj sesami (Perakxan N )

5% Pyrethrin, 20 % vaj susami

 

Jo helmues

Afide, kėpusha, krahėbardhėn, tripset, buburrecin e patates.


 

 

B.     Fungicide

 

Emri tregtar i produktit

Emri i lėndės vepruese

Klasa e helmueshmėrisė

Fusha e veprimit dhe shėnime plotėsuese

Funguran OH WP

Hidroksid bakri

4

Shumė sėmundje kėrpudhore dhe bakteriale nė shumė bimė bujqėsore.

Champion flow

24% bakėr i pastėr

4

Shumė sėmundje kėrpudhore dhe bakteriale nė shumė bimė bujqėsore.

Kocide DF

40 % bakėr i pastėr

4

Shumė sėmundje kėrpudhore dhe bakteriale nė shumė bimė bujqėsore.

Mikroperl

40 % bakėr i pastėr

4

Shumė sėmundje kėrpudhore dhe bakteriale nė shumė bimė bujqėsore.

Lėng bordolez tradicional

24 % bakėr i pastėr

4

Shumė sėmundje kėrpudhore dhe bakteriale nė shumė bimė bujqėsore.

Cueva

10 % kripė bakri

4

Vrugun e patates

Vitigran 50%

50% bakėr i pastėr

4

Vrugjet dhe bakteriozat nė bimė tė ndryshme

Formulime me bazė squfuri

 

 

Hiret dhe kromėn nė mollė

Kumulus

80 % Squfur

5

Hiret nė tė gjitha bimėt

Thiovit

80 % Squfur

5

Hiret nė tė gjitha bimėt

Elosal supra

80 % Squfur

5

Hiret nė tė gjitha bimėt

Sufralo

80 % Squfur

5

Hiret nė tė gjitha bimėt

Solfovit WG

80 % Squfur

5

Hiret nė tė gjitha bimėt

Solfovit fluid

80 % Squfur

5

Hiret nė tė gjitha bimėt

Michrothiol special

80 % Squfur

5

Hiret nė tė gjitha bimėt

Lecitin

Lecitin

Jo helmues

Hiret

Florfluid

Squfur pluhur

Jo helmues

Hiret

Myko - Sin

65 % squfur i bluar

Jo helmues

Hiret  dhe zjarrin bakterial nė farore

 

 

 

 

Shtojca 3

 

A.     Lėndėt qė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt

 

1.      Lėndėt me origjinė bimore qė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt

 

1.1.

Drithėrat dhe produktet e nėnproduktet e tyre. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: tėrshėra kokėrr, krundet, lėvorja, miell mesatar; elbi si kokėrr, proteinė dhe miell mesatar; orizi embrion; meli si kokėrr; thekra si kokėrr dhe miell mesatar; melekuqe (sorgum) si kokėrr; gruri si kokėrr, miell mesatar, krundet, gluteni dhe embrioni; drithwra Triticale si kokėrr; misri si kokėrr, krunde, miell mesatar, embrioni dhe gluteni; malt.

 

1.2.

Farat vajore, frutat vajore, produktet dhe nėnproduktet e tyre. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: kolza si farė, embrioni dhe lėvorja; soja si farė, e pjekur, embrion dhe lėvore; luledielli si farė dhe embrion; pambuku si farė dhe embrion; farė liri si farė dhe embrion; farė susami si embrion; thelbi i palmės si embrion; fara kungulli si embrion; ulliri kokėrr, tuli i ullirit; vajrat vegjetalė ( nga ekstraktimi fizik).

 

1.3.

Fara bishtajore dhe produktet e nėnproduktet e tyre. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: qiqrat si fara, miell mesatar dhe krunde; buxhak si fara tė dala nga trajtim me nxehtėsi, miell mesatar dhe krunde; bizelet si farė, miell mesatar dhe krunde; bathėt si farė, miell mesatar dhe krunde; lupini si fara, miell mesatar dhe krunde.

 

1.4.

Zhardhok, rrėnjėt dhe produktet dhe nėnproduktet e tyre. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: tuli i panxharit tė sheqerit; patatja, patatja e ėmbėl si zhardhok, tuli i patates (nėnprodukt i nxjerrjes sė niseshtesė sė patates), niseshte patateje, proteina patateje.

 

1.5.

Fara dhe fruta tė tjera dhe produktet e nėnproduktet e tyre. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: kunguj; tul / pulpw agrumesh; mollė, ftua, dardhė, pjeshkė, fiq, rrush dhe pulpat e tyre; gėshtenjė, arrė, lajthi; lėvore kakaoje dhe embrion; lėnde lisi.

 

1.6.

Foragjere dhe ushqimet e forta. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: jonxha  e mielli i jonxhės, tėrfil e mielli i tėrfilit; bar ( marrė nga bimėt foragjere) e miell bari; sanė; silazh, kashtė drithėrash dhe rrėnjė perimesh pėr foragjere.

 

1.7.

Bimė tė tjera dhe produkte e nėnprodukte tė tyre. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: melasa, miell algash (marrė nga tharja dhe bluarja e algave, si dhe larja e tyre nė mėnyrė qė tė reduktohet pėrmbajtja e jodit), pluhurat dhe ekstraktet e bimėve tė ndryshme, ekstrakti i proteinave tė bimėve (vetėm pėr kafshėt e reja), erėza e bimė aromatike.

 

1.8.

Materialet ushqimore tė mėposhtme mund tė pėrdoren deri mė 30 Qershor 2004: orizi si kokėrrr, kokrra e orizit e copėtuar, krundet e orizit; thekra e krundet e saj; embrion rrepe, lėvorja e rrepės; tapioka.

 

 

2.      Lėndėt me origjinė shtazore qė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt

 

2.1.

Qumėshti dhe produktet e qumėshtit. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: qumėsht i pastėr (mundėsisht organik), qumėsht pluhur, qumėsht i skremuar, qumėsht i skremuar-pluhur, dhallė, dhallė pluhur; hirrė, hirrė pluhur, hirrė pluhur me pak sheqer, proteina e hirrės pluhur (nxjerrė nga trajtimi fizik); kazeinė pluhur; laktozė pluhur, gjizė dhe qumėsht i thartuar.

 

2.2.

Peshk, kafshė tė tjera detare, produktet e nėnproduktet e tyre. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori: peshk, vaj peshku, vaj merluci i parafinuar; autolizate, hidrolizate dhe proteoolizate molusqesh ose krustacesh, tė pėrftuara nga njė veprim enzime (nė formė tė tretshme ose jo) pėrdorur vetėm te kafshėt e reja; miell peshku.

 

2.3.

Vezė dhe produktet e tyre pėr pėrdorim si ushqim pėr shpendėt, preferohen me prejardhje nga e njėjta njėsi me shpendėt qė do tė ushqehen me to.

 

 

3.      Lėndėt me origjinė minerale qė pėrdoren si ushqim pėr kafshėt

 

Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

Natrium:

 

Kalium:

 

Kalcium:

 

Fosfors:

 

Magnez:

 

Squfuri:

 

  

 

B.     Shtuesit ushqimorė, disa substanca pėrdorur nė ushqimin e kafshėve dhe lėndėt ndihmėse pėrdorur nė pėrpunimin e ushqimit tė kafshėve

 

1.      Shtuesit nė ushqimin e kafshėve

 

1.1.

Mikro-elementėt. Vetėm substancat e mėposhtme janė pėrfshirė nė kėtė kategori:

 

E1 Hekuri:

Karbonat hekuri (II)

Sulfat hekuri (II) monohidrat dhe/ose heptahidrat

Oksid hekuri (III);

 

E2 Iod:

Jodur kalciumi, anhidrik

Jodur kalciumi, hekzahidrat

Jodur natriumi;

 

E3 Kobalt:

Sulfat kobalti (II) monohidrat dhe/ose heptahidrat

Karbonati bazik i kobaltit (II), monohidrat;

 

E4 Bakėr:

Oksid bakri (II)

Karbonati bazik i bakrit (II) carbonate, monohidrat

Sulfat bakri (II), pentahidrat;

 

E5 Mangani:

Karbonat mangani (II)

Oksid mangani dhe oksid manganik

Sulfat mangani (II), mono- dhe/ose tetrahidrat;

 

E6 Zink:

Karbonat zinku

Oksid zinku

Sulfat zinku mono- dhe/ose heptahidrat;

 

E7 Molibden:

Molibdat amoni dhe natriumi;

 

E8 Seleni:

Selenat natriumi

Selenit natriumi

 

1.2.

Vitaminat, provitaminat dhe substancat e pėrcaktuara mirė kimikisht qė kanė tė njėjtin efekt. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

 

Vitaminat:

— mė tė preferueshme janė ato tė marra nga lėndėt e para qė ndodhen nė mėnyrė natyrale nė ushqimin pėr kafshėt, ose

— Vitaminat sintetike identike me vitaminat natyrale, pėrdorur vetėm pėr kafshėt monogastrike.

 

Autoriteti kompetent certifikues mund tė autorizojė pėrdorimin e vitaminave sintetike tė tipeve[u5]  A, D dhe E pėr ruminantėt (kafshėt ripėrtypėse) kur pėrmbushen kushtet e mėposhtme:

— vitaminat sintetike janė identike me vitaminat natyrale.

Prodhuesit mund tė pėrfitojnė prej kėtij autorizimi vetėm nėse i shprehin trupit ose autoritetit inspektues se shėndeti dhe mirėqėnia e kafshėve tė tyre nuk mund tė arrihet pa pėrdorimin e kėtyre vitaminave sintetike.

 

1.3.

Enzimat. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

Enzimat e autorizuara nga Direktiva 70/524/EEC.

 

1.4.

Mikroorganizmat. Vetėm mikroorganizmat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

Mikroorganizmat e autorizuara nga Direktiva 70/524/EEC.

 

 

1.5.

Konservantėt.  Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

—     E 200 Acid sorbik

—     E 236 Acid formik

—     E 260 Acid acetik

—     E 270 Acid laktik

—     E 280 Acid propionik

—     E 330 Acid citrik

Pėrdorimi i acidit laktik, formik, propionik dhe acetik pėr prodhimin e silazhit mund tė lejohet vetėm kur kushtet atmosferike nuk lejojnė fermentimin e nevojshėm.

 

1.6.

Agjentėt lidhės, antikoagulantėt dhe koagulantėt. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

—     E 470 Stearati i Kalciumit me origjinė natyrale

—     E 551b Silicė koloidale

—     E 551c Strall (Kieselgur)

—     E 558 Bentonit

—     E 559 Argjila kaolinitike

—     E 560 Pėrzierje natyrale tė steariteve dhe kloriteve

—     E 561 Vermikulite

—     E 562 Sepiolite

—     E 599 Perlite.

 

1.7.

Substancat antioksidante. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

E 306 Ekstrakte me origjinw natyrale tw Tocopherol

 

1.8.

Shtuesit nė silazh. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

Enzimat, tharmet dhe bakteriet e autorizuara nga Rregullorja e BE (EC) Nr. 1831/2003 mbi shtuesit pėr pėrdorim nė tė ushqyerin e kafshėve.

 

 

2.      Disa produkte qė pėrdoren nė ushqimin e kafshėve

 

Vetėm produktet e mėposhtėm pėrfshihen nė kėtė kategori:

Maja birre.

 

3.      Ndihmėsit pėr pėrpunimin pėrdorur nė ushqimet e kafshėve

 

3.1.

Ndihmėsit pėr pėrpunimin  e silazhit. Vetėm substancat e mėposhtme pėrfshihen nė kėtė kategori:

—     Kripė deti, kripė guri e trashė, hirrė, sheqer, pulpa e panxharit tė sheqerit, melasė dhe miell drithėrash,

—     Deri nė 18 Tetor 2004, enzimat, majatė, dhe bakteriet, laktike, acetike, formime dhe propionike.

 

 

C.     Produktet e autorizuara per pastrimin dhe dizinfektimin e ndertesave dhe paisjeve te perdorura per kafshet

 

—     Sapun kaliumi dhe natriumi

—     Ujė dhe avull

—     Qumėsht gėlqereje

—     Gėlqere

—     Gėlqere e pashuar

—     Hipoklorit natriumi (p.sh. si lėng zbardhues)

—     Sodė kaustike

—     Potas kaustik

—     Peroksid hidrogjeni

—     Esenca natyrale bimėsh

—     Acid citrik, peracetik, formik, laktik, oksalik dhe acetik

—     Alkool

—     Acid nitrik (paisjet e baxhos)

—     Acid fosforik (paisjet e baxhos)

—     Formaldehid

—     Produkte pėr pastrimin dhe dezinfektimin e paisjeve tė qumėshtit

—     Karbonat natriumi

 

D.     Produkte te tjera

 

 

 

Shtojca 4

Sipėrfaqet minimale brenda dhe jashtė ndėrtesave pėr kafshėt, dhe karakteristika tė tjera pėr strehimin nė lloje tė ndryshme speciesh dhe tipesh prodhimi.

 

1.      GJEDHET, TE IMTAT DHE DERRAT

 

 

Sipėrfaqja brenda ndėrtesės

(sipėrfaqja neto e pėrdorshme pėr kafshėt)

 

Sipėrfaqja jashtė ndėrtesės

(sipėrfaqja e lirė, duke pėrjashtuar kullotat )

 

Pesha e gjallė minimale (kg)

M2 / kokė

M2 / kokė

Gjedhė e njėthundrakė pėr riprodhim dhe majmėri

 

Deri nė   100

Deri nė   200

Deri nė   350

Mbi        350

 

1,5

2,5

4,0

5 me njė minimum prej 1 m2 / 100 kg

1,1

1,9

3

3,7 me njė minimum prej 0,75 m2 / 100 kg

Lopė qumėshti

 

6

4,5

Dema pėr riprodhim

 

10

30

Dele e dhi

 

1,5 dele / dhi

0,35 qingja / keca

2,5

2,5 me 0,5 pėr

Qingjat / kecat

Dosa me tufa gicash deri nė 40 ditėsh

 

7,5 dosa

2,5

 

Derra pėr majmėri

Deri nė 50

Deri nė 85

Deri nė 110

0,8

1,1

1,3

0,6

0,8

1

Gica

Mbi 40 ditėsh dhe deri nė 30 kg

 

0,6

0,4

 

Derra pėr riprodhim

 

 

6,0 meshkujt

2,5 femrat

 

8,0

1,9

 

 

 

2.      SHPENDET

 

 

Sipėrfaqja brenda ndėrtesės

(sipėrfaqja neto e pėrdorshme pėr kafshėt)

 

Sipėrfaqja jashtė ndėrtesės

 (zona e pėrdorshme nė mnė qarkullim / kokė)

Nr. i kafshėve / m2

cm furrik / kafshė

Fole

 

Pula pėr vezė

6

18

8 pula pėr vezė pėr fole ose nė rast folesh tė pėrbashkėta 120 cm2 / zog

4, duke siguruar qė kufizimi prej 170 kg azot  / ha / year nuk kalohet

 

Shpendė pėr majmėri (nė strehim fiks)

 

10 me njė maksimum prej 21 kg peshėgjallė /

m2

 

20 (vetėm pėr pulat afrikane)

 

 

4 zogj dhe pula afrikane

4,5 rosa

10 gjela deti

15 pata

Nė tė gjitha speciet e pėrmendura mė sipėr,

Shpendė pėr majmėri (nė strehim tė lėvizshėm)

 

16[3] nė strehimet e lėvizshme tė shpendėve me njė maksimum prej 30 kg peshėgjallė /

m2

 

 

2,5, nėse sigurohet se kufizimi prej 170 kg N/ha/ vit nuk duhet tė kalohet

 

 

 

 

 

Shtojca 5.  Lista e aditivėve tė aprovuar dhe ndihmėsve tė pėrpunimit

 

A.      Aditivė ushqimorė, pėrfshirė mbartėsit

 

Emri

Lėnda vepruese

Kushte specifike

E 170

Karbonat kalciumi

Tė gjitha funksionet e autorizuara pėrveē ngjyrosjes

E 270

Acid laktik

 

E 290

Dioksid karboni

 

E 296

Acid malik

 

E 300

Acid askorbik

 

E 306

Ekstrakt i pasur tokoferoli

Anti-oksidant nė dhjamra dhe vajra

E 322

Lecitinė

 

E 330

Acid citric

 

E 333

Citrat kalciumi

 

E 334

Acid Tartaric (L(+)-)

 

E 335

Tartrat natriumi

 

E 336

Tartrat potasi

 

E 341(i)

Monokalciumfosfat 

Agjent per miellin

E 400

Acid alginik

 

E 401

Alginat natriumi

 

E 402

Alginat potasi

 

E 406

Agar

 

E 407

Carrageenan

5>

E 410

Locust bean gum

 

E 412 

Guar gum

 

E 413

Tragacanth gum

 

E 414

Gomė arabike

 

E 415

Xanthan gum

 

E 416

Karaga gum

 

E 422

Glicerol

Ekstrakte bimore

E 440 (i)

Pektin

 

E 500

Karbonat natriumi

 

E 501

Karbonat potasi

 

E 503 

Karbonat amoni

 

E 504

Karbonat magnezi

 

E 516 

Sulfat kalciumi 

Mbartės

E 524

Hidroksid natriumi

Trajtim sipėrfaqėsor i Laugengebäck

E 551

Dioksid silikoni

Agjent anti-mpiksės pėr barishtet dhe erėzat

E 938

Argon

 

E 941

Azot

 

E 948

Oksigjen

 

 

 

 

A.2. Aromatizuesit

Substancat natyrale aromatizuese ose preparatet natyrale aromatizues.

 

A.3. Uji dhe kripa

Uji i pijshėm.

Kripa (me klorid natriumi apo me klorid potasi si komponentė bazė), e pėrdorur nė pėrgjithėsi nė pėrpunimin e ushqimit.

 

A.4. Preparatet me mikro-organizma

Ēdo preparat me mikro-organizma i pėrdorur normalisht nė pėrpunimin e ushqimit, me pėrjashtim tė mikro-organizmave tė modifikuara gjenetikisht.

 

A.5. Mineralet (pėrfshirė oligo-elementet ), vitaminat, amino-acidet dhe pėrbėrje tė tjera azoti

Minerale (pėrfshirė oligo-elementet), vitaminat, amino-acidet dhe pėrbėrje tė tjera azoti, tė autorizuar vetėm nėse pėrdorimi i tyre kėrkohet ligjėrisht nė artikujt ushqimore ku ata janė pėrfshirė.

 

B.     Ndihmėsit e pėrpunimit dhe produkte tė tjerė qė mund tė pėrdoren gjatė pėrpunimit

 

Emri 

Kushtet specifike

Ujė

 

Klorid kalciumi

 Agjent koagulues

Karbonat kalciumi

 

Hidroksid kalciumi

 

Sulfat kalciumi

Agjent koagulues

Klorid magnezi  (ose nigari) 

Agjent koagulues

Karbonat potasi

Tharės i rrushit

Karbonat natriumi

Prodhim sheqeri

Hidroksid natriumi

Prodhim sheqeri

Acid sulfurik

Prodhim sheqeri

Isopropanol (propan-2-ol)

Nė procesin e kristalizimit gjatė prodhimit tė sheqerit

Dioksid karboni

 

Azot

 

Tretėsirė etanoli

 

Acid tanik

Ndihmues filtrimi

Albuminė e tė bardhės sė vezės

 

Kazeinė

 

Xhelatinė

 

Xhelatinė peshku

 

Vajra vegjetale

Agjent lubrifikues, ēlirues ose anti-shkumues

Dioksid silikoni

Xhel ose tretėsirė koloidale

Karbon aktiv

 

Talk

 

Bentonite

 

Kaolin

 

 Dhe diatomik (Diatomaceous earth)

 

Perlite

 

Lėvozhga lajthie

 

Ushqim orizi

 

Dyll bletėsh

Agjent ēlirues

Dyll Carnauba

Agjent ēlirues

 

Preparate me mikroorganizma dhe enzimat

Ēdo preparat me mikroorganizma dhe enzima tė pėrdorura normalisht si ndihmės gjatė pėrpunimit tė ushqimit, me pėrjashtim tė mikro-organizmave tė modifikuar gjenetikisht dhe me pėrjashtim tė enzimave qė vijnė nga organizma tė modifikuar gjenetikisht.

 

 

 Faqja paraardhėse